A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Output.php

Line Number: 51

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 227

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 248

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 974

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 220

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 39

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 119

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 123

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 138

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 824

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /var/www/virt/keliaukkitaip.lt/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Session.php

Line Number: 671

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 427

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 428

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk Kitaip

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Zackagirio pažintinis takas


Dzūkijos nacionalinis parkas toks didelis, kad pėsčiam einant ir dairantis, pavasarį pradėjus keliauti, gali ir žiemos sulaukti. O Zackagirio takas tarsi miniatiūrinis atspindys, pristatantis įdomią gamtinę mozaiką ir savitą pusiausvyrą tarp  gamtos ir žmogaus veiklos.

 Nėra čia nei aukštų piliakalnių, nei pilių, nei didelių upių, bet Marcinkonių apylinkės išsaugojo įdomias vietas ir retas rūšis, ypač tas, kurios nevengia sodybų kaimynystės. Zackagirio pažintinio tako ilgis 13,8 km, tačiau galima pasirinkti ir trumpesnes 7 km arba 10,5 km atkarpas.

Pradėti galima iš ten, kur pačiam keliautojui norisi. Parko direkcija siūlo pradėti nuo Marcinkonių lankytojų centro, kuris dabar intensyviai perstatomas. Aš siūlyčiau pradėti nuo bažnyčios ir patraukti link Gaidžių kampo.

Marcinkonių Šventųjų apaštalų Simono ir Judo Tado geltonai dažyta medinė bažnyčia stūkso ant kalnelio šiauriniame kaimo krašte. Netoliese galime užtikti šilinės perkūnropės augimvietes.  Aplink bažnyčią anksčiau skraidydavo spalvingas, tikras pasakų paukštis – žalvarnis. Nedaug Lietuvoje tokių ryškiaspalvių paukščių. Pirmąkart pamatęs gali pamanyti į egzotišką pasaulį patekęs.

Visi Marcinkonys išsimėtę dideliame plote, bet kiekvienas kaimo kraštas turi savo „mikrorajoną” su savo pavadinimu. Gaidžių kampas - vieta, kur dauguma gyventojų turi tokią pavardę. Todėl ir baltuojanti smėlio kalva - kopa gavo šį pavadinimą, senesnių gyventojų dar Klonių kalnu vadinama. Dzūkijos šiluose žemyninės-eolinės kopos tęsiasi dešimtis kilometrų, bet dauguma jų jau nebejudrios - smėlį sustabdė medžiai, krūmai, žolės. O čia kopa dar gyva ir atvira. Ji, padedama vėjo ir praeinančių lankytojų, stengiasi kovoti su augalais, vis pildama ant jų baltą smėlį.

Nuo Gaidžių kampo eidami takeliu rasite sodybą su ganėtinai naujai, bet pagal seną tradiciją aptverta tvora. Tvoros - tai pirma ką pamatai priėjęs prie namo, ir jei tai metalinio tinklo tvora - pirmas įspūdis jau būna ne koks. O čia prieš akis skaldytų tašelių tvora. Tokia laikosi ir nesupūna daug ilgiau nei pjautinė, nes medžiui skylant natūraliai, jį ne taip greit paveikia drėgmė.

Kokia aplinka čia bus, daug priklauso nuo naujai atsikraustančių gyventi į Marcinkonis žmonių ir nuo seno gyvenusių noro bei supratimo, kaip tvarkyti senus namus, kluonus, klėteles ir visą sodybos erdvę. Gerai kai šeimininkai supranta senosios architektūros vertę, turi visumos pojūtį ir negriauna autentiškos savo kiemo, o ir viso kaimo struktūros. Taip ir prasideda viskas nuo paprastų dalykų: nuo tvoros, vartelių, šulinio iki namo sienų ir stogo, klėties ir kitų sodybos pastatų priežiūros bei tvarkymo.

Tačiau kaip žmonės elgiasi, jau išėję iš savo namų kiemo ar atkeliavę čia iš kitų vietų. Nėra malonu, pažvelgus į smėlį, žinoti kokias cigaretes rūko einantis priešais tave žmogus. Džiugu, kai pamiškėse nesimėto vadinamieji „bambaliai“ ir kita alkoholio tara, kai ūkinių ir statybinių šiukšlių neverčia į atokesnius griovius ar šalikeles.

Toliau einant nuo Gaidžių kampo dešinėje pusėje vietovaizdis skurdokas, nes Zackagirio vidurupis ištiesintas ir pagilintas, o vietoj buvusių pelkių ir krūmynų driekiasi monotoniškos kultūrinės pievos. Už paskutinių kaimo namų dar galima įžiūrėti senųjų gyvulių varyklų pėdsakus. Jomis kadaise gindavo gyvulius iš Marcinkonių į miškus ganytis. Nuolat trypiamame smėlyje neaugdavo žolė ir medžiai neįsitvirtindavo, tad dar ir dabar matyti  atviros plynės be medžių, kurios po truputį jau užsitraukia žemaūge augmenija. Niekas gyvulių į miškus jau nebevaro, dar keletas metų, ir varyklų pėdsakai pasislėps.

Miškas prasideda kerpšiliais, kuriuos netrukus ima keisti nedidelės pelkutės, pievos ir krūmynai, vadinami „Meškos šikna." Šis pavadinimas labai linksmina su ekskursijomis atkeliaujančius moksleivius. Visi tik to ir ieško. Iš kur atėjo šis pavadinimas - nežinia. Ar čia kažkas buvo įklimpęs ir nusikeikė, ar begrybaudamas sutiko mešką…  Dabar jau nežinia, bet iš lūpų į lūpas einantis pavadinimas jau oficialus ir užrašytas visose informacinėse lentelėse bei  bukletuose. Keliukas veda  labai gražios aukštapelkės pakraščiu. Pavasarį čia pražysta andromedos, subaltuoja švylių pūkai. Sausesnėse vietose auga gailiai, vaivorai, o ant pelkių kupstų raizgosi spanguolių stiebeliai.

Pelkė - vieta ypač jautri žmogaus poveikiui. Ir nuo kiekvieno atvykusio priklauso, ką jis čia išgirs ir pamatys. Tik eidamas tyliai, susiliedamas su gamta, žmogus turi galimybę pajausti vietos unikalumą, išgirsti neišbaidytus paukščius, užuosti svaiginančius augalų kvapus.

Nuo „Meškos šiknos" takeliu traukiame link Aklaežerio. Einant pamiškiais galima sustoti prie tilto. Šioje vietoje aiškiai matyti  pirmykščio ir kultūrinio kraštovaizdžių riba. Jei ne aktyvi gamtininko–ornitologo Eugenijaus Drobelio iniciatyva saugant šią vietą, galbūt, Zackagirio aukštupio ir nebūtų likę. Galėjo atsitikti taip, kad ši vieta būtų buvus numelioruota. Tai pavyzdys, kaip ir vienas žmogus gali sustabdyti traktorius. Dabar vienoje pusėje matau tiesų ir gilų griovį, o kitoje - laukinio upelio brūzgynai ir žemapelkių liūnai. Kelionė Zackagirio pakrantėmis prieš srovę į patį aukštupį įdomi ir atraktyvi, bet dabar traukiu takeliais link Aklaežerio, įspūdingo  besikeičiančio ežerėlio. Tai nedidelis termokarstinės kilmės ežeriukas, atsiradęs ištirpus nuo ledyno atitrūkusiam ir žemėmis užneštam ledo luitui. Pelkėjimo procesas beveik 10 hektarų ploto ežerą pavertė pelke, o dar prieš penkiasdešimt metų jame buvo galima ir pasimaudyti. Ežere veisėsi sidabriniai karosai, pakrantėse stovėjo luotai. Ežero dubens pakrančių šlaituose auga daug kalninių arnikų, smiltyninių gvazdikų. Dar neseniai ežeran atskrisdavo antys ir dančiasnapiai, o dabar jis jau visiškai užakęs, ir tik pavadinimas primena bei klaidina.

Neseniai čia būta gaisro, didelių pušų kamienai pajuodę, o nauja augmenija jau užima išdegusius plotus. Mediniu takeliu, prigulusiu ant kiminų kilimo, galima pereiti į kitą krantą. Rudeniškom spalvom nusidažiusi pelkių pakraščių augalija, pageltę mėlynynų lapai kontrastuoja su tamsiais pušų kamienais. Tik vietomis galima rasti didelį butelį, vadinamą „bambalį”. Pasak nacionalinio parko lankytojų centro vedėjos Linos Černiauskienės, tai jau kažkas iš vietinių gyventojų čia taip gamtoje ilsėjosi… Apsidairius šiukšlių nėra daug,  bet kiekvienas svetimkūnis labai matomas ant miško paklotės. Prieiti šias vietas reikia savo kojomis, o ne privažiuoti mašina. Bet išsinešti savas šiukšles atėjusiems vis dar trūksta sąmoningumo. Vis tik švaresnės ir tvarkingesnės vietos ten, kur žmonės neprivažiuoja mašinomis ir negali  atsivežti daug užstalės gėrybių, po kurių lieka plastiko krūvos ir pakuočių svilėsiai. Parko direkcijoje kartas nuo karto darbuojasi savanoriai. Jie padeda ir tvarkyti bei valyti  ir Marcinkonių apylinkes. Žmogus, sudalyvavęs talkoje ir valęs mišką nuo šiukšlių, jau lengva ranka nemes plastiko butelio pro mašinos langą, ledų pakuotę ar saldainių popieriuką per petį.

Nuo  Aklaežerio sukamės atgal per miškeliais apaugusias kopas link Zackagirio ištakų, kur dar yra tikra, žmogaus nepaliestos gamtos oazė. Čia bujoja vešlūs viksvynai ir plyti žemapelkiniai liūnai, kuriuose slepiasi bebrų trobelės. Negyvi uoksėtų beržų stuobriai kyla iš tamsaus vandens,  aukšti nendriniai eraičinai stiebiasi į viršų. Čia, visai šalia geležinkelio pylimo - šaltiniuotas cirkas, kur ir prasideda Zackagirio upelis. O šiapus geležinkelio, drėgname kiškiakopūstiniame eglyne, matyti bebrų kanalai, šalia kurių želia vilkauogės ir žalčialunkiai. Čia  po juoda durpžemio velėna prasideda ir tyliai alma Juodasis Šalcinis.

Aplankę miškingą Zackagirio ištakų salą, galite pasidairyti į ant geležinkelio pylimo augančią augaliją. Nors geležinkelis ir svetimkūnis miške, bet būtent čia galima pamatyti iš toliau atkeliavusios floros rūšis. Saulės sušildytas pylimas taip pat vilioja drugius ir kitus vabzdžius. Dažnai čia prieglobstį randa ir vietinės rūšys, ypač kuomet jų pirmines augimvietes užkariauja miškas. Geležinkeliu atkeliauja žmonės, o su jais ir visi civilizacijos produktai. Tik ši geležinkelio linija labai apmirusi, o tolumoje jau matyti paskutinė stotelė - Marcinkonys. Jei suksite į kairę, netoliese už geležinkelio tyvuliuoja Kastinio ežeras, o pasukę į dešinę, varyklomis, kuriomis į Čepkelių raisto pakraščius buvo genami Marcinkonių kaimo galvijai, pro Naujadvarę sugrįšite į Marcinkonių centrą.

Beeidami kelių susikirtime atrasite naujai pastatytą kryžių su ietimis. Besidairydami į senas dviaukštes klėteles, pereiname Marcinkonis iš rytų į vakarus, o tolyn vingiuojantis keliukas atveda link dauboje išsidėsčiusios kaimo dalies, vadinamos Naujaliais arba Kremliumi. Naujalius kertantis upelis - Duobupis, toliau susijungiantis su Zackagirio upeliu, kurio vardu ir pavadintas pažintinis takas. Palikęs kaimą, Zackagiris įteka į Grūdą, miškais atitekančią iš Lietuvą ir Baltarusiją skiriančio Grūdos ežero. Grūdos ilgis 45 km. Nuo kitų parko upių ji skiriasi labai plačiu slėniu ir kilpų bei senvagių gausa. Didelis ir nenusakomas Grūdos slėnis tiesiog užburia. Tokių upių Lietuvoje, kažin, ar daugiau kur rasite. Užliejamose Grūdos pievose klesti įvairiausi augalai. Tokia rūšių įvairove nedaug vietovių gali pasigirti. Todėl čia nereikia skinti orchidinių ir kitų saugomų augalų, geriau jais grožėtis gyvai žaliuojančiais. Cykiai bebūnant galima pamatyti  virš Grūdos skraidantį ir žvejojantį ryškiaspalvį paukštį tulžį arba žuvininkėlį. Nusišypsojus sėkmei galima sutikti  ir išgirsti ūkuojantį margąjį paukštį kukutį, pasipuošusį nuostabia skiautere. Tokio susitikimo jau nepamiršite ilgai.

 Tolumoje matyti  Šaudzyklos kalnas. Lenkų okupacijos metu čia buvo įrengta šaudykla, vėliau ja naudojosi vokiečiai. Kalno papėdėje buvo mediniai bėgiai, kuriais traukdavo vagonėlį su pritvirtintais taikiniais. Pamiškėje stovėjo namukas, iš kurio būdavo šaudoma į judantį taikinį. Netaiklūs šūviai susmigdavo į šlaito smėlį. Kaimo vaikai skardyje ieškodavo švino nuo kulkų meškerėms. Dabar  čia tylu, nuo kalno viršaus atsiveria žavi Grūdos kilpa. Nusileidus laipteliais nuo kalno, galima lieptu pasiekti kitą krantą ir paėjus pakrante atrasti  dravę. Drevinė  pušis stūkso kerpiniame pušynėlyje visai šalia vieškelio į Rudnią.

Anot Linos Černiauskienės, senovinė bitininkystė dravėse buvo labai savitas dzūkų verslas, kurį reguliavo ne įstatymai, o paprotinė teisė. Medus ir vaškas ilgą laiką buvo daugelio gyventojų pagrindinis pajamų šaltinis. Senovėje žmonės kartais pritrūkdavo duonos, pinigų, linksmybių, bet medaus - niekada. Į medžius būdavo kopiama specialiu įrenginiu - geiniu, kuris eksponuojamas etnografinėje sodyboje-muziejuje Marcinkonyse. Dravėse gyvenančias bites galima pamatyti Musteikos apylinkėse esančiame Senovinės bitininkystės take. O čia galima pažiūrėti į kerpinį pušynėlį (kerpšilį) - patį skurdžiausią mišką. Skurdžiausias miškas ir labiausiai pažeidžiamas. Mašinos ratai ar pravilktas rąstas ilgam palieka žymę  miško dangoje. Todėl čia verta prisiminti istorijas apie indėnų pėdsekius, skaitytas jaunystėje. Verta prisiminti ir eiti kuo mažiau paliekant pėdsakų bei savo buvimo čia žymių. Puošniausi šiame miške kadagiai,  besistiebiantys tarp skurdžių pušelių ir beržiukų, o svarbiausias kerpšilio indikatorius - kerpės. Tai elninė ir miškinė šiurės, tarp kurių galima rasti meškauogių ir čiobrelių. Paklaidžioję Grūdos pakraščiais, pasidairę į žavingą slėnį, grįžtame į rytinį upės krantą ir traukiame jau atgal link Marcinkonių bažnyčios.

Visas kelias atspindi įvairovę persipynusių gamtos ir žmogaus santykių. Čia matyti ir agresyvus žmogaus  kišimasis į gamtą, toks kaip melioracija, ir sugyvenimas su gamta. Atvykusieji gali pamatyti visus prabėgusių santykių dešimtmečius, o gal ir šimtmečius. Gali pamatyti ir pasimokyti. O įdėmiai perskaičius  nacionalinio parko lankymo taisykles galima sužinoti, kokiose veiklose reikia save apriboti būnant saugomose teritorijose. Pavyzdžiui, vienas punktas   skelbia, kad negalima triukšmauti, garsiai leisti muziką ar kitaip trukdyti kitų lankytojų ar vietos gyventojų poilsį. Tai čia tokiems nesusipratusiems, kurie nesusivokia patys, taisyklės primena papunkčiui visas neleistinas veiklas, o jautriam žmogui ir priminti nereikia, gamta pati  suteikia kitą būseną, kitą pajautimą.

Ramiai eidami Zackagirio taku užtruksite ir visą dieną, nes gi ne pasižymėti būtose vietose čia atėjote. Po ilgos kelionės, prisėdus ant bažnyčios laiptų, jau galima tyliai mintyse peržvelgti dienos įspūdžius ir susidėlioti įspūdingiausias akimirkas bei nuostabiausius vaizdus.

Marius Abramavičius

Keliautojo atmintinė -  Dzūkijos nacionalinio parko lankymo taisyklės

Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos  regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.



A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt