- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Žuvinto biosferos rezervatas


Apie Žuvintą girdėjo daugelis, bet ne kiekvienas matė didžiulius paukščių pulkus, besileidžiančius į rezervato palias, ne kiekvienas braidžiojo paslaptingais ir drėgnais Buktos girios takeliais.

Žuvinto rezervatas pirmas ir vienintelis toks. Tai pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje, įsteigta dar 1937 metais profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva. Tuomet pradėta saugoti Žuvinto ežerą, išsiskiriantį nepaprastai turtingu ir įvairiu paukščių pasauliu.

 Didžiausia Lietuvoje Žuvinto šlapynė užima labai pelkingos lygumos duburį su dideliu, bet sekliu Žuvinto ežeru bei jį supančiomis paliomis. Šiaurinės Žuvinto palių rezervato ribos eina melioracijos kanalais, kurie skiria nusausintą ir saugomą pelkyno dalis. Vakaruose palios atsiremia į įstabų Buktos mišką. Pietrytiniame pelkės pakraštyje, palei Kiaulyčios upelį, driekiasi natūralios žemapelkės, o pagrindiniai dirbamos žemės plotai yra ties pietiniais ir šiauriniais Žuvinto palių pakraščiais. Ties Aleknonimis, netoli ežero yra tik nedideli vietos gyventojų dirbamos žemės lopinėliai. Biosferos rezervate saugomi du dideli Pietų Lietuvos pelkių kompleksai – Žuvinto palios ir Amalvo pelkynai. Žuvinto ežeras yra bene įspūdingiausia rezervato dalis, tai didžiausias šalyje liekaninio tipo ežeras, kokio niekur kitur Lietuvoje nepamatysite. Tai labai savotiškas, unikalus ir įdomus gamtos kūrinys. Ežeras labai seklus ir užpelkėjęs, čia gausu plaukiojančių augalijos salelių, vadinamų „kinimis“.

 Kaip sakė Regimantas Vabuolas, Žuvinto biosferos rezervato ekologas, dėka dirbamų laukų  Žuvinte apsistojantys migruojantys paukščiai turi kuo maitintis. Šios vietos išskirtinumas, kad čia  labai didelė bioįvairovė, teritorija ypač svarbi vandens, pelkių ir šlapių pievų paukščiams, o Žuvinte  mėgsta telktis visi migruojantys paukščiai: gervės, žąsys, antys, varnėnai, pempės, tilvikiniai paukščiai. Čia jiems yra pakankamai maisto. Šį rudenį kaip niekad daug buvo gervių. Aplink įsikūrę ūkininkai ganėtinai tolerantiškai žiūri į rudenį laukus aptūpusius paukščių pulkus. Žemė čia gera, derliai geri, visiems užtenka. Ūkininkauti šiose vietose pradėta nuo XVI a. vidurio. Bet intensyviausiai ūkinė veikla prasidėjo praėjusio šimtmečio 3 - 4 dešimtmečiais. Žemės naudmenų struktūra labiausiai pasikeitė sovietinių pertvarkymų laikotarpiu (po 1950 m.). Tuomet žmogaus kišimasis buvo pats intensyviausias. Pelkių melioracija turėjo neigiamos įtakos ir biosferos rezervato pelkių kompleksui. Nusausinus pelkes greta Žuvinto gamtinio rezervato, vandens lygis pažemėjo ir rezervato teritorijoje. Tai sukėlė didelius hidrologinio režimo pokyčius ir sutrikdė natūralios ekosistemos raidą: pelkės vis labiau degraduoja, intensyviai apauga krūmynais ir mišku.

Labiausiai Žuvinto biosferos rezervate nuo pelkių melioracijos yra nukentėjęs Amalvo pelkinis kompleksas. Amalvo aukštapelkė sovietiniais metais buvo išvagota melioracijos grioviais, kurie ir toliau sausina pelkę. Dėl šių priežasčių visa aukštapelkė apauga mišku, krūmais, keičiasi augalinė danga – kiminines samanas, spanguoles, švylius išstumia žaliosios samanos, bruknės, viržiai. Ryškiausi augalinės dangos pokyčiai stebimi 200-300 m nuotoliu nuo melioracijos kanalų.

Paprastas lankytojas tokiems veiksniams įtakos neturi, kaip ir neturi čia vietos kur galėtų stovyklauti. Nei poilsiaviečių, nei stovyklaviečių biosferos rezervato teritorijoje nėra. Biosferos rezervatas nėra ta vieta, kur draudžiama stovyklauti ir poilsiauti (išskyrus jo teritorijoje esančius gamtinius rezervatus). Kempingų ir stovyklaviečių čia nerasite todėl, kad nėra tam tinkamų vietų, nes rezervato ežerai Amalvas ir Žaltytis pelkėti, sunkiai prieinami ir rekreaciniu požiūriu nėra patrauklūs. Žuvinto ežeras įeina i gamtinį rezervatą, prie jo apsistoti draudžiama. Rekreacinės zonos, kaip kiti regioniniai parkai, Žuvinto biosferos rezervatas neturi, tačiau propaguoja gamtinį pažintinį turizmą. Tam yra įrengti du - Žuvinto ir Buktos gamtiniai takai, lankytojų centras su apžvalgos bokšteliu rezervato direkcijoje, pastatytos paukščių stebėjimo platformos.

Artimiausias įrengtas kempingas yra ant Giluičio ežero kranto prie Simno miesto. O į rezervatą keliautojas gali atvykti  stebėti paukščių iš specialiai tam įrengtų regyklų. Jas rezervato darbuotojai vadina paukščių stebėjimo platformomis. Iš jų labai patogu stebėti pavasarinius sparnuočių susibūrimus užlietose paežerės pievose Žuvintų ir Aleknonių kaimuose. Dar viena platforma  netrukus bus įrengta Amalviškių kaime. Ji skirta Amalvo ežero kraštovaizdžiui apžvelgti.

Iš ekologo Regimanto Vabuolo patirties, rudenį geriausia gerves stebėti grįžtančias vakarais nakvoti į Žuvinto palias nuo Ąžuolinių, Zailių ir Saltininkų kaimuose esančių kalvų, kurios yra aukščiausios šiose vietose. Vaizdai į Amalvo ežerą atsiveria nuo Amalviškių kaimo kalvų. Pažvelgus pro žiūroną nuo direkcijos stogo, galima pamatyt ir jūrinį erelį, tupintį saloje apdžiūvusio beržo viršūnėje, ir ančių  pulkus, ir praskrendančias gulbes. Visą didžiulę skirtingų paukščių rūšių įvairovę. Čia  paaiškins ir ką matote, pažinsite paukščiu gyvenimo būdo ypatybes.

Biosferos rezervato širdyje - Žuvinto gamtiniame rezervate saugomas didžiausias Lietuvoje pelkinis kompleksas su Žuvinto ežeru ir svarbios paukščių perėjimo bei apsistojimo migracijų metu vietos. Rezervate lankytojams leidžiama eiti tik pažintiniu taku. Rezervatas tam ir yra, kad leistų gamtai pačiai gyventi be aktyvaus žmogaus kišimosi.

Su ekologu einame Žuvinto ežero mokomuoju taku link paukščių stebėjimo bokštelio. Neilgas takas sukasi per nendryną. Čia įrengti informaciniai stendai apie Žuvinte sutinkamą gyvūniją. Jei eisi tyliai ir būsi atidus, gali sutikti ar išgirsti stenduose pavaizduotus paukščius.

Žuvinto vardą išgarsino paukščiai. Ežere nuo seno buvo labai daug paukščių, kurie viliojo tyrinėtojus dar XIX amžiuje. Žuvinto biosferos rezervatas yra viena svarbiausių paukščių apsaugos požiūriu vietų Lietuvoje. Iš viso Žuvinto biosferos rezervate nuo 1980 m. yra stebėtos net 234 paukščių rūšys, iš kurių 153 čia perėjo ar peri. Žuvinto rezervate migracijų metu apsistoja įspūdingi ančių, pempių, varnėnų, šiaurinių žąsų, Lietuvoje saugomų pilkųjų žąsų bei gervių pulkai. Rezervate peri daug saugomų paukščių rūšių: didysis baublys, gervė, tetervinas, juodasis gandras, plovinė vištelė, mėlyngurklė ir kitos. Žuvinto šlapios pievos - viena iš dviejų vietovių Lietuvoje, kur peri itin reta, globaliai nykstanti meldinė nendrinukė. Vienas iš unikalių ir saugotinų šių vietų paukščių yra paprastasis griciukas. Anot  R. Vabuolo,  norint išsaugoti paprastąjį griciuką, reikalingos ganomos ir šienaujamos pievos. Tam rezervate keletas ūkininkų laiko specialių gyvulių bandą, juos gano pelkių pakraščių pievose. Taip žmonių veikla derinama su rezervato prioritetais. Daugiausia rūpesčių čia būna su žvejais, kuriem ežerą mato kaip gausaus laimikio šaltinį. Žuvinto ežere aptinkamos 22 žuvų rūšys. Tai lydekos, karšiai, lynai, vijūnai ir daugelis kitų. Parko  inspektoriams tenka gaudyti pažeidėjus,  kurių nemaža dalis - atvykėliai iš aplinkui esančių miestelių. Kartą pažeidėją įspėjus, kitąkart jau baudžiama pinigine bauda.

Su rezervato ekologu, saulei leidžiantis, lipame ant kalvos laukti parskrendančių gervių. Jau prasideda šalnos, metas kuomet paskutinės gervės palieka Žuvintą. Tamsa apgaubia ežerą ir apylinkes. Gervės nepasirodo. Gal parskrido kiek anksčiau, mums beklaidžiojant po Buktos mišką, o gal jau išskridusios į Pietus. Šalnos gervėms nepatinka, ir pirmasis ledukas jas pakelia tolesniam skrydžiui.

Jau nemažai metų rezervate gyvuoja tradicija kiekvieną pirmą spalio savaitgalį organizuoti Paukščių palydų šventę paukščių mylėtojams. Taip, tarsi atiduodant duoklę paukščiams, čia išlydimi pietų link patraukę dideli sparnuočių pulkai.

Varnupių piliakalnis su senovine jotvingių gyvenviete, esantis šiaurinėje rezervato dalyje - reikšmingiausias ir didžiausias rezervato archeologinis paminklas. Tai vienas iš įspūdingiausių Sūduvos piliakalnių. Netoliese guli mitologinis akmuo su iškaltu pasagos ženklu, vadinamas Padkaviniu. Šią vietą pamėgo gyvosios krašto istorijos, archeologijos mylėtojai, kurie kasmet čia rengia „Kirvakalnio" festivalį.

Įspūdingos Buktos girios vakarinė dalis siekia Šešupę, o rytinė Žuvinto palias. Čia, be Žuvinto gamtinio rezervato, yra ir du mažesni gamtiniai rezervatai bei du botaniniai-zoologiniai draustiniai. Tik šiaurinėje girios dalyje leidžiama intensyviau ūkininkauti. Klimatas, reljefas, labai derlingi ir drėgni dirvožemiai, ilgas formavimosi laikotarpis lėmė Buktos girios augalijos ir gyvūnijos turtingumą. Nusausinta tik nedidele dalis girios, tad miškas, nors ir intensyviai kirstas karo bei pokario metais, dar sugebėjo išsaugoti natūralumą. Čia vyrauja savaiminės kilmės, nesodinti medynai. O tai net nepratusi akis pastebi. Nedaug Lietuvoje girių, kurios niekuomet nebuvo plynai iškirstos. Bukta viena iš tokių.

Buktos miško takas prasideda nuo nedideles aikštelės su informaciniu stendu, o randamas žvyrkeliu atriedėjus nuo Želsvos gyvenvietės. Takas turi du variantus - trumpesnįjį ir ilgesnįjį. Specialaus leidimo lankytis gamtiniame take nereikia. Elgdamiesi tyliai, nešiukšlindami bei nekurdami laužų, čia patirsite išties įspūdingų akimirkų. Aplink galima rasti įvairiausių augalų, tarp jų daug saugomų. Drėgnesnėse vietose įrengti lentų takeliai ir lieptas. Jei takas pasirodė per mažas, galite paklaidžioti ir didžiąja Buktos giria. Tik į gamtinius rezervatus neikite, o kitur elkitės atsakingai ir tyliai. Einu Buktos miško pažintiniu taku ir stebiuosi pirmapradžiu gūdumu. Aplink didžiuliai geltonais lapais šviečiantys skroblai, ąžuolai, aukštos eglės, alksniai, kylantys iš šlapių balų. Čia saugomos drėgnų plačialapių miškų su skroblais bendrijos, čia galima rasti pažeme besirangančią ir į medžius aukštyn lipančia gebenę. Skirtingi miškai atsiveria priešais akis. Tai aliuvinis miškas, pelkėtas lapuočių miškas ir liepiniai skroblynai. Miškas didelėje tako dalyje paliktas natūraliai gyventi ir visai netvarkomas. Po 2010 metų vasaros audros  kai kurie medžiai užvirto ant tako. Dabar jie perpjauti ir palikti, kad tik būtų galima praeiti taku, guli ir dūla. Čia gali stebėti pirmapradę gamtą, dar gali pasidžiaugti išlikusiu nuostabiu gamtos kampeliu. Čia galima sutikti plačią genių šeimyną, pavyzdžiui,  kitur retą baltnugarį ir vidutinįjį genį. Tyliai eidami, galite pamatyti iš Žuvinto palių atbridusį briedį, šokuojančią stirną ar elnią. Vilkas greičiau jus pirmas užuos, kad ir kaip tyliai beeisite. Buktos girioje peri juodasis gandras, jūrinis erelis, vapsvaėdis, erelis rėksnys. Jei lankysitės pavasario metu, neišgąsdinkite perinčių paukščių. Buktos girioje galima pamatyti baltamargę šaškytę - saugomą drugių rūšį, kuri gyvena kiek atviresnėse miško vietose.

Dėl savo vertės visa Buktos giria yra europinės svarbos saugoma gamtinė teritorija Natura 2000.  Čia specialiai saugomi miško buveinių tipai. Tai žolių turtingi eglynai, pelkėti lapuočių miškai, skroblynai, aliuviniai ir pelkiniai miškai. Jų apsaugai išskirti atskiri miško sklypai.

Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centre yra speciali muziejaus ekspozicija. Apsilankę joje, pamatysite Žuvinto gyvenimą visais metų laikais, būdingus gamtinius kompleksus, gyvūnų rūšis. Sužinosite kaip atsiranda ir išnyksta ežerai, formuojasi pelkės. Centre lankytojams organizuojamos ekskursijos,  čia rasite žemėlapius ir schemas bei daugiau sužinosite apie rezervato lankymo galimybes. Specialios taisyklės reguliuoja tik lankymąsi gamtinių rezervatų teritorijoje, kitose biosferos rezervato zonose lankymąsi gali riboti Natura 2000 teritorijų ir kiti reikalavimai.

Marius Abramavičius

 Keliautojo atmintinė - Žuvinto biosferos rezervato  gamtinių rezervatų lankymo tvarka

Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos  regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.



Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt