A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Router.php

Line Number: 96

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Output.php

Line Number: 51

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 227

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 248

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 974

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 220

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 39

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 119

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 123

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 138

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 824

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /var/www/virt/keliaukkitaip.lt/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Session.php

Line Number: 671

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 427

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 428

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk Kitaip

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Biržų regioninis parkas


Biržų pilis, alus ir smegduobės jau nuo seno garsina Šiaurės Lietuvos kraštą. Kelionėje po Biržų regioninį parką tuo įsitikinome patys. Čia negiliai slūgso gipso ir gipsingų uolienų klodai, kai kur net išeinantys į žemės paviršių. Veikiamas vandens, gipsas tirpsta, dūlėja. Šis procesas nuo Slovėnijos Karsto plokščiakalnio, kur klintyje yra gausybė ištirpintų urvų ir duobių, vadinas karstu. O gipsą vanduo tirpdo dar greičiau negu klintį: gipso siena tekantis vanduo per 60 metų gali ištirpinti metrą gipso uolienos. Ir pats gipsas nėra vienodas, greičiausiai tirpsta pluoštinis gipsas, biržiečių vadinamas sudokliu. Mokslininkai, tiriantys šį reiškinį, išskiria tris karstinio vandens aukštus. Paviršinis vanduo subėga į smegduobes, kurių dugne yra atvirų ar pralaidžiomis sąnašomis užpildytų urvų. Antrąjį aukštą sudaro horizontalių kanalų tinklas, kuris formuojasi ant vandens nepralaidžių sluoksnių. Vanduo iš jo ištrykšta šaltiniais prie upių, užpildo karstinius ežerėlius. Paviršinis vanduo kartais įsiurbiamas į požemį. Trečiasis – sprūdinio karstinio vandens sluoksnis slūgso giliau, yra suslėgtas, bet radęs kelią, kyla aukštyn, prasimuša sulfatiniais šaltiniais. Gipso tirpdymas ir ištirpinto kalcio sulfato išplukdymas šaltiniais priklauso nuo karstinio-gruntinio vandens svyravimų pagal metų sezoną. Jei žiema šilta ir vandeninga, vandenų lygis pakyla, o kulminacija būna pavasarį per polaidį. Tada gipso klodai labiausiai ir aptirpdomi. Pavyzdžiui, jau seniai buvo apskaičiuota, kad vien į Šventosios olos gipso urvus sutekantis Požemio upelis nuplukdo 7 litrus vandens per sekundę ir gali per metus ištirpdinti per 5000 kubinius metrus gipso. Staigiai įgriūvančių smegduobių paskutinis postūmis ir būna, kai pažemėja gruntinio vandens lygis, o įmirkę sluoksniai, dengiantys atsiradusias tuštumas, nebegali ilgiau „iškaboti“. Liudytojai pasakoja, kad prieš įgriūvant žemei kartais girdisi lyg tolimo griaustinio dundėjimas. Jį, matyt, sukelia iš apačios atplyštantys uolienų luitai. Ir tai tęsiasi, kol prakiūra jau pats žemės paviršius... Kartais smegduobė formuojasi lėtokai, tačiau nesulaikomai. Buvo atvejis, kai po daugiabučiu namu smego žemė, skeldėjo sienos, ir beliko tą namą išmontuoti. Kitas atvejis byloja apie greitą vyksmą: mokinukas paliko namie kuprinę ir, trinktelėjęs verandos durimis, išbėgo į lauką pažaisti, o atsisuko į trenksmą - visa namo veranda su baldais ir dujine plytele bei dujų balionu nugarmėjo skradžiai, tik durys į namą suposi. Sako, šios smegduobės dugne nesimatė net luženų... Apie tokius faktus ir kitus šio unikalaus krašto ypatumus mums įdomiai papasakojo Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas. Įstrigo jo žodžiai, kad čia, net labai supykus, nesakoma „kad tu prasmegtum!“

Dažniausiai smegduobės būna apvalios ar ovalo formos, 10-20 metrų skersmens, iki 5 merų gylio, atrodo lyg didelis dubuo. Mokslininkai tuštumas po žeme ar požeminius vandens rezervuarus gali nustatyti atlikdami tyrimus elektrinės tomografijos metodu. Jo esmė – kad uolienos ir kiti po žeme slūgsantys objektai skiriasi elektrinėmis savybėmis – varža. Taip buvo sudarytas žemėlapis, kuris rodo, jog itin daug sukarstėjusių plotų yra 5-7 kilometrų ploto ruože, kuris tęsiasi nuo Pasvalio iki Biržų, o daugiausia paveikta yra Biržų aplinka, ypač vietovės į šiaurės vakarus ir į šiaurę, esančios už Širvenos ežero. Kai kur (Ripeikiuose, Karajimiškyje) yra daugiau nei 200 smegduobių kvadratiniame kilometre. Garsiausios smegduobės, tokios kaip Karvės ola ar Lapės ola, gausiai turistų lankomos. Tai byloja ir žemyn numinti takai. Tik gaila, kad vis kažkam knieti į urvus sugrūsti kuo ilgesnį pagalį, o jau ką nors įmesti – tai beveik „garbės reikalas“. O mokslininkai speleologai į požemines ertmes skverbiasi apsivilkę vos ne steriliai, kaip operuoti einantys gydytojai, nes tik taip paimti mėginiai tinkami mokslui.

Kai kurios didžiausios smegduobės virto ežerėliais. Juos pamatėme Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje. Pasak regioninio parko direktoriaus, jie vieni jauniausių Europoje. Kirkilų karstiniai ežerėliai, kaip ir čionykštės sausos įgriuvos, atsirado požeminiam vandeniui nuolat veikiant gipsą ir į ištirpintus urvus bei tuštumas sukrintant žemei. Kirkilų draustinio apsemtos smegduobės ir ežerėliai byloja apie sudėtingą požemio vandens režimą, kai, esant net ir vieningam gruntinio-karstinio vandens lygiui, toje pačioje teritorijoje yra ir autonomiškų vandens srautų, kurių neveikia bendras vandens lygis. Mokslininkų tyrimai rodo, kad karstinis vyksmas dabar čia yra itin aktyvus. Kirkilų ežeras – didžiausias Lietuvoje karstinės kilmės vandens telkinys, sujungiantis apie 30 skirtingo amžiaus įgriuvų. Jo kranto linija labai vingiuota. Visų Kirkilų karstinių ežerėlių vanduo yra kietas, prisotintas kalcio ir sulfitų. Ir dėl to, ir dėl ežerėlių amžiaus vietinė fauna bei flora -negausi, bet savita. Pavyzdžiui, galima aptikti labai retų zooplanktono rūšių. Kirkilų ežeryne yra ir upių ar ežerų žuvų. Manoma, kad karstiniai ežerėliai požeminėmis protakomis susisiekia su šalia tekančiomis upėmis, ir didesnių potvynių metu per jas žuvys gali patekti į šiuos ežerėlius. Atskiros Kirkilų ežero dalys ir pavienės vandeningos karstinės įgriuvos vietinių žmonių pavadintos Žaliosios, Kalės, Bebrų ir kitais vardais. Mes čia lankėmės vasarą, bet, sakė, itin gražu ir žiemą, kai viskas apsikloja baltais sniego patalais, o pro neužšąlančius akivarus pūškuoja garas.   

Šios vietos – ypač jautri ekologinio stabilumo teritorija. Prieš dvidešimt metų buvo priimtas Lietuvos Vyriausybės nutarimas „Dėl priemonių Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ekologinei būklei pagerinti“. Šiuo nutarimu buvo išplėstos intensyvaus karsto zonos ribos. Ta teritorija užėmė beveik trisdešimt tūkstančių hektarų. Buvo išskirtos keturios žemių grupės pagal ekologinio pažeidžiamumo sąlygas. Pagal tai buvo nustatyti galimos ūkinės veiklos ir žemdirbystės apribojimai. Aplinkui šią teritoriją esantys plotai, kurie sudarė beveik pusę labiausiai potencialiai ekologiškai pažeidžiamų žemių ploto, įvardinti kaip intensyvaus karsto zonos apsauginis rajonas. Jame žemės ūkio veikla taip pat reglamentuojama. Šiais dokumentais remiantis dar po kelių metų buvo parengta detali „Tatulos“ programa – požeminio vandens apsaugos nuo užterštumo ir ekologiškai švarios žemdirbystės vystymo intensyvaus karsto zonoje tikslinė programa. Siekiama, kad karstiniame regione būtų ūkininkaujama pagal šią programą, tai yra ekologiškai. Svarbiausia jos įgyvendinimo prielaida – darbas ir kontrolė šiame regione, kad kiekvienam žemių naudotojui ir ūkininkui būtų nustatomos ūkininkavimo sąlygos ir smegduobių apsaugos juostų plotis. Taip šiame krašte ėmė plisti ekologinė ir tausojamoji žemdirbystė. Kasmet vis daugiau Biržų ir Pasvalio krašto ūkininkų pereina prie ekologiško ūkininkavimo, jais seka ir perdirbėjai. Visame pasaulyje vis populiariau steigti ir turėti ekologinius ūkius, kurių šeimininkai siekia, kad ūkininkavimo metodai būtų ekologiški. Jeigu jų produktų valgytojai ir vartotojai ateityje labiau palaikys šias idėjas, dar daugiau ūkių eitų šiuo keliu. Lietuvoje ekologiniai ūkiai savo produkciją žymi ženklu „Ekologinis žemės ūkis“ kartu su ES ekologiniu ženklu. Tokiu būdu kiekvienas vartotojas žino produkto kilmę ir vertę.

Jeigu augs žmonių sąmoningumas, programos įgyvendinimas plėsis, ir kitur Lietuvoje tradicinė gamyba būtų pertvarkoma į tausojamąją bei ekologinę. Šiuolaikinis žemės ūkis juk labai skiriasi nuo to, kuo užsiimdavo mūsų protėviai. Dirvožemis naudojamas daug intensyviau, todėl tręšiamas. Dažniausiai naudojamos mineralinės trąšos, turinčios azoto ir fosforo junginių. Deja, kartais jos perdozuojamos, naudojamos netinkamu laiku ar būdu, pavyzdžiui, kai tręšiama pavasarį dar ant įšalusios dirvos. Medžiagos, kurių augalai nesuspėja įsisavinti ar kurios nesuspėja įsiterpti į dirvožemį, daugiausia su vandeniu patenka į aplinkinius upokšnius, ežerus, iš esmės pakeisdamos jų ekosistemas. Organinių trąšų, ypač mėšlo, naudojimas taip pat gali sukelti didelį užteršimą, nes šias trąšas sunkiau dozuoti. Jau nekalbant apie augalų apsaugos priemones – pesticidus. Naminiams gyvuliams šerti naudojamas silosas, o jo ruošimo metu išsiskiria skystis, kuris, patekęs į vandenį, taip pat jį užteršia. Visa ta tarša gali patekti ir į požeminius vandenis. Karstinis regionas yra ypač jautrus ekologinio stabilumo požiūriu. Čia vienoje vietoje užterštas vanduo per požemines ertmes ir kanalus gali nutekėti labai toli. Todėl ūkininkai, keisdami ūkininkavimo įpročius, gali padaryti daug, kad sumažėtų žmogaus daroma neigiama įtaka aplinkai. Tam pasitarnauja žaliosios juostos ar buferinės zonos palei upokšnius, griovius ar įgriuvas. Dirvožemį apdirbti rekomenduojama kiek įmanoma rečiau, pasirenkant laiką, kai yra mažiausia erozijos ir maistinių medžiagų išplovimo rizika. Jeigu tręšiama, tai reikia daryti tuomet, kai augalai gali maksimaliai įsisavinti trąšas, bet jų nenaudoti šalia vandenų, smegduobių. Taip pat svarbu teisingai pastatyti naminių gyvulių laikymo vietas, mėšlides ir silosavimo vietas, maksimaliai izoliuojant jas nuo aplinkos, kad nebūtų įmanomi nutekėjimai.

Kunigaikštis Kristupas Radvila (1547-1603) savo Biržų žemių ir Lietuvos šiaurinio pasienio apsaugai Biržuose pastatė modernią, didžiausią ir stipriausią tuo metu Lietuvoje itališko tipo bastioninę tvirtovę. Darbai pradėti 1575 m., pastatant užtvanką Apaščios ir Agluonos upių santakoje. 1586 - 1589 metais supilti pylimai, pastatyti reprezentaciniai rūmai, evangelikų-reformatų bažnyčia, arsenalas ir maisto sandėliai, kareivinės bei kiti pastatai. Tvirtovė ir miestas sudarė vientisą gynybinį kompleksą. Tvirtovė buvo baigta statyti 1589 m. Ji vėliau labai nukentėjo karuose su Švedija. Dabar restauruotoje pilyje įsikūrė turtingas ir įdomus Biržų krašto muziejaus „Sėla“

Biržų alus yra technologijos ir gamybos paslapčių palikimas nuo Radvilų ir Tiškevičių laikų. Viena iš seniausių alaus daryklų Lietuvoje buvo įkurta Biržuose 1686 metais Liudvikos Karolinos Radvilaitės nurodymu. Ši alaus darykla per karus ir suirutes buvo ir sugriauta, ir vėl atstatyta. „Biržų alaus“ darykloje dabar gaminama pagal modernias technologijas, tačiau ir šiandien alus brandinamas laikantis senų tradicijų - šaltuose senuosiuose rūsiuose. Rekonstrukcijos metu buvo rastas vienas rūsys, manoma, įrengtas 1882 metais. Dabar jis pertvarkytas, ir čia priimami alaus gamyba besidomintys lankytojai, galima ir paragauti čia gaminamo alaus. O Biržų krašto muziejaus „Sėla“ skliautuotuose rūsiuose galima apžiūrėti unikalią ekspoziciją „Senoji aludarystė“. Čia surinkti senoviniai alaus gamybos padargai ir senovinės aludarystės reikmenys, supažindinama su alaus gamybos ciklu ir kai kuriomis aludarių paslaptimis. Pasieniais išrikiuoti mediniai kubilai ir kibirai, pintinės ir maišai miežiams bei apyniams, alaus virimo katilai, samčiai, koštuvai. Čia ir ąžuolinės statinės, ir seni moliniai bokalai alui. O centre stovi masyvūs stalai, už kurių susėdus galima sudalyvauti edukacinėje programoje suaugusiems „Žaldoko alus“. Ant linine staltiese užklotų stalų siūloma Biržų duonos ir sūrio, putoja Biržų alus. Kartu su folkloro ansambliu, kuris propaguoja šio krašto archaišką liaudies muzikavimą, galima ne tik padainuoti: „Gėrio alutį, gražė dainavo, o kas išrašė mana veidelius?“ ar kokią kitą aludarius ir jų „vaikščiojantį“ alų pagarbinančią dainą. Galima ir pašokti, pabandyti pūsti ragą ar skudučiuoti. Žinoma, taip pat siūloma saikingai pasimėgauti pagal senąsias tradicijas gaminamu „gyvu“, nepasterizuotu miežių salyklo alučiu.

Biržų regioninis parkas toks savitas ir įdomus, kad čia su dviračiais ar pėsčiomis galima praleisti dienų dienas. Drąseikių, Ąžuolynės ir Apaščios draustiniai yra greta vienas kito, juos galima apvažiuoti ir per vieną dieną. Tačiau verta neskubėti, pasidžiaugti galimybe pabūti čia. Dviračiais kelionę pradėti galima nuo Biržų-Astravo kelio, vėliau pasukant į Drąseikius. Dešinėje palikus senų užpelkėjusių smegduobių raistą, keliaujame Skrebiškių keliu. Privažiuojame Varnupio upelį ir Ąžuolynės mišką. Čia gausu smegduobių, jų dugne raibuliuoja vanduo. Prie upelio yra alkakalnis.  Nuo Ąžuolynės miško traukdami toliau pasieksime Rovėjos upę, prie kurios telkšo senvagės, yra karstinių akivarų. Grįžtant į Drąseikius galima pailsėti prie Skaistės ežerėlio ir tada traukti prie Apaščios.

Be smegduobių ir kitų gamtos įdomybių, keliautojų dėmesio tikrai vertas kunigaikščių Radvilų ir grafų Tiškevičių - giminių, čia šimtmečiams įleidusių šaknis, palikimas. Na, o kelionės nuovargį nuplauti ir troškulį numalšinti padės Biržų krašto alus.

Linas Senkus

Keliautojo atmintinė - lankymosi Biržų regioniniame parke taisyklės

 Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos  regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.



A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt