A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Router.php

Line Number: 96

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Output.php

Line Number: 51

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 227

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 248

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 974

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 220

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 39

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 119

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 123

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 138

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 824

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /var/www/virt/keliaukkitaip.lt/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Session.php

Line Number: 671

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 427

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 428

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk Kitaip

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Nemuno kilpų regioninis parkas


Nemuno kilpų regioninis parkas

Nemunas nepaprastai įspūdingas pačiame vidurupyje. Čia jis susirangęs kaip gyvatė ir teka į visas pasaulio puses - tereikia pažiūrėti į žemėlapį. Šioje nepaprasto grožio apie 60 km ilgio upės atkarpoje įsteigtas Nemuno kilpų regioninis parkas. Jo plotas 250 km2, 69 procentus jo užima miškai. Parke yra vienas rezervatas, 18 draustinių, daug įdomių istorijos, kultūros ir gamtos objektų. Kai sakoma „objektas“, atsiranda keistas santykis tarp to, kas žiūri bei nori pamatyti, ir to, kas apžiūrima, kas turėtų būti įdomu, nepažinta, atrandama. Šis žodis sukuria atstumą, kurį retas peršoka. Tarkim matau daikto paviršiaus banguotumą, medžius ar vandenį, bokštų stilių, bet toliau, giliau niekaip neperžengiu. O pabandyk eiti ir žiurėti taip, tarsi ką matai, sutinki taipogi yra gyva ir turi savo erdvę, kuri gali atsiskleisti. O gali ir ne. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, viena is jų pačio keliautojo pasiruošimas, nusiteikimas, noras atrasti. Tad ir siūlau taip pažiūrėti į Punios šilą, Balbieriškio ir Škėvonių atodangas, Punios ir Birštono piliakalnius, karališkų ąžuolų alėją ir kitas naujas atrastas erdves. O gal jau ir matytas, bet pamirštas. Atrasti kitaip, pažvelgus kitaip.

Šis parkas labiausiai urbanizuotas iš visų Lietuvos parkų. Reiškia, čia gyvena daugiausia žmonių. Norint atsitraukti toliau nuo civilizacijos, reikia eiti į Punios girią arba plaukti Nemunu. Pasileisti Nemunan vertėtų prie naujai pastatyto tilto šiaurinėje Alytaus dalyje. Čia nuleidus į vandenį baidarę, rami vandens srovė nuneš link Punios. Šioje vietoje Nemunas apsuptas stačių krantų. Nuo kairiojo kranto aukštumų atsiveria pasakiški toliai į šiaurę: link Punios šilo ir Punios piliakalnio. Dešiniajame krante driekiasi Staniavos miškas. Čia prasideda Nemuno kilpų regioninis parkas. Už poros kilometrų kairiajame krante įsikūręs Panemunininkų kaimas - vartai į Punios šilą. Kaime galima surasti girininkiją, Punios šilo muziejų, Pasakų taką ir šalia esantį Bundorių pilkapyną. Kiek toliau, nedideliame Nemuno posūkyje veriasi Panemunininkų skardis. Tai jaunas gamtos paminklas, besitęsiantis daugiau nei kilometrą palei Nemuną ir apžėlęs nuostabiu mišku. Gražu čia rudenio lapų gelsvoje šviesoje, kuomet ir žemė šviečia, ir dangaus neužstoja tanki lapija. Pietų saulė žiūri tiesiai į skardį, išryškindama medžių šešėlius švytinčiais lapais nuklotoje žemėje.

Punios šilas - labiausiai saugoma vieta Nemuno kilpų regioniniame parke. Didžioji šilo dalis paskelbta botaniniu-zoologiniu draustiniu, o likusi (beveik ketvirtadalis) išskirta kaip gamtinis rezervatas. Papildomai šilas išskirtas ir kaip buveinių apsaugai svarbi teritorija - Europos ekologinio tinklo Natura 2000 dalis, skirta gyvūnų ir gamtinių buveinių apsaugai. Rezervate žmogus į natūralią miško raidą nesikiša jau 40 metų, čia gamta tvarkosi pagal savo dėsnius. Jei norite aplankyti griežtos apsaugos zoną, tai būtina suderinti su regioninio parko direkcija ir vaikščioti tik lydint parko specialistui. Bet po Kunigaikščių alėją galima klaidžioti laisvai ir nenuobodžiai. Galima pažiūrėti kaip laikosi kunigaikščių ąžuolai, o gal ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminimas mūsų sąmonėje. Galima įvertinti, kaip kuriuose senovės mūšiuose Lietuvai sekėsi, nes ištisa ąžuolų alėja pavadinta svarbių kautynių vardais. Žalgirio ir Saulės mūšių ąžuolai galingai žaliuoja, tik mūšio prie Mėlynųjų vandenų ąžuolas - palūžęs. Nemunas teka visai čia pat, o kitame krante matyti Punios piliakalnis ir bažnyčia. Su baidare greitai gali perplaukti, bet jei atvykote su dviračiu, teks sukti didelį ratą aplinkui.

Punios piliakalnis grakščiai ir įspūdingai kyla ant Nemuno šlaito. Su dvejomis viršūnėmis ir stačiais šlaitais stūkso jis vakariniame Punios miestelio pakraštyje, Nemuno ir Punelės slėnių sandūroje. Vienas žymiausių ir didžiausių Lietuvoje (30 m aukščio), dar vadinamas Margirio kalnu. Punios piliakalnio populiarumą padidino nuo seno gyva nuomonė, kad 1336 m. čia apgultuose Pilėnuose nelygioje kovoje su kryžiuočiais narsiai gynėsi lietuviai, vadovaujami kunigaikščio Margirio. Nepajėgdami nugalėti galingesnio priešo, bet nenorėdami pasiduoti, jie padegė pilį ir visi iki vieno kartu su Margiriu žuvo liepsnose. Istorikai neabejoja fakto tikrumu, tik nesutaria dėl vietos. Pavyzdžiui, Teodoras Narbutas spėjo, kad Pilėnų būta Punioje, mat ankstyvoji Punios pilis yra vienamžė su Pilėnais. Istorikų ginčas dėl legendinių Pilėnų vietos tęsiasi iki šiolei.

Vaizdas nuo piliakalnio - didingas ir užburiantis. Priešais matyti Punios šilo milžiniški medžiai, o apačioje Nemunas didinga srove teka į šiaurę. Netoli Punelės ir Nemuno santakos šniokščia Nečiuikų šaltinis–kriokliukas. Tyliai čiurlenanti Punelė ir į ją įsiliejantis krištolinio skambesio neužšąlantis šaltinis–kriokliukas groja nenutylančią, maloniai nuteikiančią melodiją. Sustok, keleivi, įsiklausyk. Atsigręžus į miestelį, tarp medžių galima pamatyti šv. Jokūbo bažnyčią, statytą 1877-1878 metais. O pati pirmoji bažnyčia čia statyta dar Vytauto laikais.

Toliau Nemunas daro didžiulį vingį, supdamas Punios šilą plačia apsaugine vandens juosta. Apsukęs didžiulį ratą, Nemunas vėl priartėja prie Panemunininkų, tik iš kitos pusės, ir pasuka į šiaurės vakarus link Balbieriškio. Galima sustoti šiaurinėje kilpos dalyje bei paėjėti link Nemajūnų bažnyčios ir kapinaičių. Abi vietos vertos atskiro sustojimo ir įsižiūrėjimo. Medinė šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia su nuostabiais bokštais buvo užbaigta statyti 1877-1878 metais, o pradėta dar 1862-aisiais. Nemajūnų kapinaitės, įsikūrusios kiek toliau ant nedidelio kalnelio, stebina savo senoviniais dzūkiškais mediniais kryžiais. Centre - 1851 metais pastatyta medinė koplyčia, kurioje palaidotas rašytojas ir gydytojas Stanislovas Moravskis, ilgai gyvenęs netolimame Jundeliškių (Ustronės) dvare. Koplyčioje laikomi ir seniausieji išlikę mediniai kapinių kryžiai. Klaidžioju gėlėmis sušvitusiomis kapinėmis vakaro šviesoje. Rankų darbo kryžiai tarp medžių, kiekvienas dailiai padirbtas ir vis kitoks, su savo ornamentais, ženklais ir papuošimais. Net ir naujus statydami, meistrai pasižiūri senųjų darbų, ir taip tradicija tęsiasi. Šalia kapinių parko direkcijos įrengtas stendas su senųjų kapinių kryžių fotografijomis įkvepia geru pavyzdžiu ir paskatina nepamiršti tradicijos.

Toliau Nemunas teka gan tiesiai. Balbieriškio atodanga įspūdingai pakyla virš upės. Čia praeina magistralė Kaunas – Alytus, todėl didelė sustojimo aikštelė prie atodangos sutraukia daug trumpam sustojusių keliautojų. Kuo aukščiau į skardį lipu, tuo daugiau šiukšlių iš viršaus numesta. O prie sustojimo aikštelės visi pakraščiai nusėti plastikiniais buteliais, celofano pakuotėmis ir nuorūkomis. Šioje vietoje civilizacija stipriai įsirėžia į gamtą, o žmogus atskleidžia savo būdą. Ar tai laikinumo jausmas, ar manymas, kad čia daugiau niekad nesustos, ar tiesiog nesąmoningumas, neatidumas ir aplinkai, ir sau leidžia žmonėms taip atsainiai elgtis gamtoje? Parko direktorė Dalia Križinauskienė sakė, kad parko direkcija neturi nei pajėgų, nei lėšų kasdien tvarkyti šią vietą, o kelių direkcija tiesiog nespėja. Atrodytų, kad žmonės specialiai nori palikti savo pėdsakus, atsižymėti ir dingti. Negi tik gąsdinimais ir baudomis galima išspręsti šią probemą?

Tačiau yra ir kitokių pavyzdžių. Pasak parko direktorės, didelė pagalba parkui yra stiprios vietos bendruomenės, turinčios savo konkrečias veiklos kryptis ir sėkmingai bendradarbiaujančios su parku. Parko direkcijai įrengus taką, apžvalgos aikštelę ar laiptus į piliakalnį, bendruomenė apsiima toliau prižiūrėti, tvarkyti. Prienų, Birštono „Bagrėno dvaro” bendruomenės aktyviai dalyvauja pakrančių, atodangų ir piliakalnių aplinkos tvarkymo nuo šiukšlių talkose. Stiprios ir aktyvios bendruomenės yra ir Siponyse, Nemajūnuose, Alksniakiemio ir Matiešonių krašte. Parko direkcija bendradarbiauja su jomis, kartu rengia parodas, seminarus, bendrus renginius.

Pasisukęs ties Balbieriškiu, Nemunas teka miškais link šiaurės rytų, kur nedideliame posūkyje kairiajame krante stūkso laiko apardytas Naravų piliakalnis. Čia graži vieta sustoti, įsižiūrėti į atsiveriančias tolumas, pasiklausyti Nemuno tėkmės. Toliau Nemune viena žinomiausių kvartero amžiaus uolienų atodangų - Škėvonyse (dešiniajame Nemuno krante, šalia kelio Birštonas - Prienai). Daugiau nei pusę kilometro besitęsianti atodanga - unikalaus Škėvonių gūbrio pjūvis. Jos santykinis aukštis - 31 m. Atodangoje ryškūs dviejų paskutiniųjų ledynmečių ir tarpledynmečio nuogulų sluoksniai. Išlikusi dūlėjimo pluta siekia 1-2,5 m storio (maždaug 5 m virš vandens aukštyje matoma rausvai ruda ir gelsva juosta). Galima žiurėti į atodangą iš apačios, galima nuo viršaus žvelgti į kitą krantą ir į dar vieną didingą Nemuno vingį. Tik vėl - šiukslių tai nevalia mėtyti žemyn nuo skardžio, kaip ir kitur, žinoma. Škėvonių atodanga yra valstybinis gamtos paminklas. Ji įtraukta į vertingiausių Šiaurės vakarų Europoje geologinių objektų sąrašą.  Unikalus Škėvonių gūbrys tįso lyg milžiniškas krokodilas. Siauriausioje vietoje jo plotis mažiau nei 100 m, o plačiausioje – kiek daugiau kaip 400 m. Šioje vietoje Nemunas ne tik graužėsi gilyn, bet ir nuolat platino savo slėnį, nepermaldaujamai ardė jo šlaitus. Šimtus ir net tūkstančius metų beveik uždaroje Prienų - Birštono kilpoje Nemunas, išplaudamas vis gilesnius sluoksnius, energingai skalavo kilpos paviršių iš dviejų pusių – tekėdamas link Prienų ir grįždamas atgal. Todėl galiausiai išliko tik nedidelė žemės paviršiaus, skyrusio dvi slėnio atkarpas, dalis. Dar ir dabar ilgojo gūbrio „uodegą” tebelaižo nepasotinami Nemuno vandenys, pasiglemždami savo duoklę, atidengdami Škėvonių atodangoje gūbrio klodus. Mums tai unikali galimybė pažvelgti į Žemės gelmes.

Škėvonių gūbrys suklostytas iš geros kokybės žvyro, todėl senokai pradėtas kasti. Žmonės greitai atranda tai, kas naudinga ūkyje, o tai, kas įstabu, pastebima jau vėliau. Gūbrio naikinimas prasidėjo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tada žvyrą veždavo arkliais. Pokario metais čia buvo atidarytas žvyro karjeras, nemaža gūbrio dalis buvo negrąžinamai sunaikinta. Kitame atodangos krante, Prienų šile, įrengta didelė stovyklavietė. Čia gera sustojus išgerti arbatos, pasigrožėti atsiveriančia didžiule atodangos panorama. Netoli jau ir Prienai, kurie pasitinka kairiajame krante ant sraunaus Drubengio upelio žiočių, prie pat Nemuno, stovinčiu buvusiu malūnu ir popieriaus dirbtuvėmis. Prienuose rasite Kristaus apsireiškimo bažnyčią, Prienų krašto muziejų ir kunigaikščio Kęstučio paminklą. Iš karto už miestelio prasideda Nemuno salos. Čia krantuose įrengtos kelios paukščių stebėjimo vietos. Nemuno salų ruože vandens ir pelkių paukščius galima stebėti visais metų laikais, kai Nemunas nebūna sukaustytas ledu. Pavasarį čia susirenka kelių šimtų klykuolių, didžiųjų dančiasnapių, didžiųjų ančių būriai. Nemuno salose peri tūkstančiai rudagalvių kirų. Prie jų glaudžiasi upinės ir mažosios žuvėdros, krantiniai tilvikai, upiniai kirlikai, raudonkojai tulikai, pempės. Antroje vasaros pusėje atsivėrus didžiuliams atviro smėlio ir dumblo plotams, prasideda tilvikinių paukščių migracija, kurios metu čia galima užtikti beveik visas Lietuvos tilvikų rūšis. Rudenį susirenka didžiuliai įvairių ančių ir gulbių būriai. Tarp jų laikosi ir retos smailiauodegės, šaukštasnapės, pilkosios antys, mažosios bei giesmininkės gulbės. Ar teko girdėt gulbės giesmininkės balsą? Jei ne, tai verta čia atvykus tyliai palaukti atskrendančio gulbių pulkelio. Net didieji baltieji garniai čia dažnai pastebimi. Pamatęs ši paukštį Lietuvos kraštovaizdyje, pasijunti tarsi atsidūręs tolimuose egzotiškuose kraštuose. Migracijų metu galima pamatyti ir praskrendančius ar trumpam apsistojančius maitintis plėšriuosius paukščius – jūrinius erelius, juoduosius peslius, erelius žuvininkus, sakalus keleivius. Paukščius geriausia stebėti nuo kranto su žiūronu ar teleskopu. Taip ir pamatysite daugiau, ir paukščių neišbaidysite. Nuo balandžio 15 d. iki liepos 15 d. parko direkcija prašo nesilankyti salose, nes tuo metu pats paukščių perėjimas.

Paplaukus toliau ir išlipus dešiniajame krante, galima rasti Žvėrinčiaus ąžuolą ir kelias stovyklavietes. Dvi jų pritaikytos ir vandens turistams. Čia dešiniajame krante įrengta dviračių turizmo trasa, besisukiojanti po Žvėrinčiaus mišką tarp Birštono ir Prienų. Birštonas pasitinka žaluma ir ramybe. Vytauto Didžiojo laikais Birštonas buvo strategiškai svarbi valstybės vieta, o dabar tai ramus kurortas. Birštono piliakalnis (Vytauto kalnas) yra prie pat Nemuno, ties staigiu jo posūkiu rytų link. Šis piliakalnis - vienas aukščiausių ir žinomiausių Lietuvoje. Jo šlaitai statūs, aikštelė ovali. XIV a. pabaigoje čia jau stovėjo tvirta, sunkiai paimama medinė Birštono pilis, vienamžė su pirmąja Punios pilimi. Ją supo gilios šaltiniuotos raguvos, klampi šaltiniuota pelkė, pylimas ir įtvirtintas papilys. Netoli pilies buvo didžiojo kunigaikščio dvaras. Pilyje lankydavosi kunigaikščiai ir kiti didikai, atvykdavę į medžiokles, kartais pilis buvo prieglobsčiu nuo karų ir neramumų besislapstantiems. Birštono pilyje 1473 m. karalius Kazimieras Jogailaitis su šeima slėpėsi nuo šalyje siautėjusios maro epidemijos. Pilis netekusi gynybinės reikšmės bei nunykusi XVII a. Dabar kalnas tuščias, tik pavieniai medžiai auga šlaituose. Tarp jų apačioje atsiveria vingiuojantis Nemunas, matyti mažos valtys ir keltas, plukdantis žmones į kitą krantą.

Birštono ramioje gatvelėje įsikūrusi regioninio parko direkcija, šalia kurios stovi medžio skulptūros „Pelėdų klasė“. Pasak parko direktorės, dar yra labai daug mitų apie parko taisykles, reglamentą ir ypač draudimus. Žmonės, iš anksto paveikti stereotipų, žiūri į parko direkciją priešiškai. Būna taip: skambina žmogus, ir iš pirmų jo žodžių aišku, kad piktas, nes „žino, jog parkas jam kažko neleis“. O po pokalbio jau šiek tiek atsileidžia ir net nustebęs atsisveikindamas pasako, - nemaniau, kad parkas man gali pagelbėti, ir kad aš tokioj nuostabioj vietoj gyvenu. Bėdos su naujomis statybomis atsiranda dažniausiai iš nesupratimo ir nežinojimo. Parko direktorė pasiruošusi išklausyti kiekvieną ir rasti geriausią situacijos sprendimą. Kaip vieną iš klausimų-argumentų derinant statybų projektus ji klausia atvažiavusių miestiečių, siūlančių „miestietišką“ architektūrą parko erdveje: „Kuo jums graži ši vieta? Kodėl čia norite būti ir namą statytis?“ Ir dažniausiai pasirodo, kad vieta žavi savo unikalumu, autentika, tradicine neiššaukiančia architektūra. Pasikalbėjus žmonės dažnai susivokia ir kitaip pažvelgia į situaciją.

Plaukiant toliau verta apžiūrėti konglomerato uolą „Ožkų pečius“. Verknės žiotyse prieš jai susiliejant su Nemunu, dešiniajame jos krante stūkso garsioji konglomerato uola, kurią sudaro gana tvirtai susicementavęs smėlis ir žvyras su gargždu bei rieduliais. Dūlant uolienoms susidarė daugybė įdubimų su nišomis, todėl uola primena milžinišką bičių korį ar pilies kuoro griuvėsius. Uola paskelbta geologiniu gamtos paminklu. Ją pasiekti nėra labai paprasta, tačiau ir gerai: uola yra ganėtinai trapi, todėl gausūs ir neišmanūs lankytojai galėtų ją suardyti. Konglomerato uola, nebūdama visa vienodai kieta ir tvirta, ir taip palaipsniui yra. Ją veikia ir natūralūs fizinio dūlėjimo, erozijos reiškiniai, ir žmonių laipiojimas. Seniau „Ožkų pečius“ buvęs dar įspūdingesnių dydžių. Žmonės dar pamena, kaip beveik prieš šešiasdešimt metų nugriuvo į upę didysis konglomeratas, ant kurio sutilpdavo geras pusšimtis vaikų. Tai liudija prieš pusę amžiaus Nemuną fotografavusių tyrinėtojų nuotraukos.  Netoli „Ožkų pečiaus“ visuomet sustodavo sielininkai. Vieta buvo žinoma kaip sielininkų naujokų krikštynų vieta. Čia pririšę sielius, jų plukdytojai maudydavo lediniame Verknės vandenyje pirmą kartą plaukiančius. Dabar sielininkų nėra, tik baidarininkai gali tęsti jų tradicijas.

Iš čia galima paėjėti prieš Verknės srovę. Verknės pakrantės nusėtos senkapių, piliakalnių, apipintų padavimais ir legendomis. Tai tolimos praeities atgarsiai, susiję su aršių kovų su kryžiuočiais vietomis.

Visko čia tiek daug, kad vienos kelionės neužtenka. Norint patirti, pajusti, įsiklausyti į kiekvieną vietą, reikia keliauti ramiai ir su atverta širdimi.

Marius Abramavičius

Eko keliautojo atmintinė

Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.



A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt