A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Router.php

Line Number: 96

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Output.php

Line Number: 51

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 227

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 248

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 974

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 220

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 39

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 119

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 123

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 138

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 824

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /var/www/virt/keliaukkitaip.lt/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Session.php

Line Number: 671

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 427

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 428

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk Kitaip

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Dviračiais po Tytuvėnų regioninį parką


Dviračiais po Tytuvėnų regioninį parką

Rytų Žemaitiją prieš 10-14 tūkstančių metų dengė ledynas, kurio storis vietomis galėjo siekti net tris kilometrus. Jis paliko raiškų, banguotą, vietomis pereinantį į pažemėjimus ir lygumas kraštovaizdį. „Į rytus nuo Žemaičių kalvų, atskirta neplačios lygumų juostos ir gilaus Dubysos slėnio, tyso vaizdinga gūbrių ir kalvų grandinė. Gūbrius vietomis keičia susigrupavusios kalvų iškilumos su giliais duburiais ir ežerais juose. Erdvesniuose tarpgūbriuose plyti pelkės, dažnai čia vadinamos tyruliais. Nepaisant pelkių ir ežerų, aukštesnius kalvynus sudaro sausi smėliai, žvirgždai, priemoliai. Jie apaugę išlakiais pušynais su senų eglių priemaiša, ir dėl to gūbrys atrodo dar labiau pasišiaušęs, dar kalvotesnis, daubos dar ūksmingesnės. Jaukiose šio gūbrio iškilumose ir yra įsikūrę žymiausi žemaičių miestukai – Šiluva ir Tytuvėnai.“ Taip apie kraštą, kur yra įsteigtas Tytuvėnų regioninis parkas, rašė profesorius Česlovas Kudaba. Šiaurinėje parko teritorijos dalyje auga klampūs Užpelkių miškai, ten buvusios prieledyninės marios, o pietuose – miškais apaugusios smėlio kalvos. Mes šias vietas aplankėme rudenėjant, kai pradeda draikytis voratinkliai ir ryto rūkuose nevirpėdami kabo gelsvėjantys lapeliai, lyg laukdami, kol juos nuauksins nedrąsiai žvilgterėjusi saulė.

Keliauti po parką geriausia sėdus ant dviračių. Čia yra įrengtos net keturios trasos dviračiais keliaujantiems, pavyzdžiui, pro akmenynų ruožus ir durpynus į Šiluvą. Trasose įrengta informacinė sistema, yra poilsio ir atokvėpio vietos su lauko baldais. Reljefas nelygus, tačiau nėra stačių pakilimų ar nusileidimų. Visi maršrutai prasideda nuo regioninio parko lankytojų centro, ir neišvengiamai aplankomas Tytuvėnų pasididžiavimas – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir buvęs bernardinų vienuolynas. Labai jaukus pasivažinėjimas po Tytuvėnų apylinkes apsukant ratu du gražius ežerus - Bridvaišį ir Gilių. Jie yra netoli miestelio skirtingose pusėse, tad važiuojant susidaro lyg netaisyklinga aštuoniukė, kurios centre Tytuvėnai, per kuriuos riedame asfaltu, o kitur - žvyrkeliais ar miško keliukais. Jei neatsivežtumėte savo dviračių, čia juos galima išsinuomoti iš dviejų nuomotojų. Sakė, jog turi net 18 įvairaus tipo dviračių.

Per miestelį riedame link Bridvaišio ežero pro vienuolyną ir bažnyčią, čia specialiai kol kas neužsukdami, nes vis vien pro šiuos išskirtinius architektūros paminklus grįšime. Tebūnie „desertas“ akims ir širdžiai po valandėlių gamtoje. Pro stovyklavietę ir paplūdimį riedame kairiau, Bridvaišio krantu. Ežero pavadinimas kilęs nuo „briedžių vaišių“, nes senovėje briedžiai iš girių čionai ateidavo atsigerti. Tai giliausias parko ežeras, jo duburiai – per 40 metrų, tačiau pasak legendų, tai dar ne galas, nes esantis ir antrasis dugnas. Gelmės kaitaliojasi su sėkliais, kurių sandūrose geros vietos žvejybai. Bridvaišį puošia dvi medžiais apaugusios salos. Kadangi šiame ežere nuo seno miestelio žmonės žvejodavo, vienoje jų džiovindavo tinklus, o prie kranto vandenyje buvusi didžiulė dėžė, kur laikydavo sugautas gyvas žuvis. Šio ežero vėžius eksportuodavo net į Vokietiją. Pravažiuojame pro „Sedulos“ poilsiavietę, įsikūrusią kitame ežero krante, o vėliau pasukame dešinėn iki apžvalgos bokšto. Nuo jo besigrožint apylinkėmis galima ir atsipūsti. Grįžtame į Tytuvėnus pro piliakalnį, esantį ant ežero kranto. Bridvaišio piliakalnis, arba Pilė, įrengtas I tūkstantmetyje šiauriniame ežero krante esančioje kalvoje – buvusioje saloje. Daug kas mano, kad šiame piliakalnyje XIII amžiuje stovėjusi pilis, kuri pasak kryžiuočių kronikų buvo sudeginta 1296 m. Pasakojama, jog kalne esą išlikę mūro rūsiai, o juose paslėptas lobis. Kiti porina, kad piliakalnis slaptu požemio taku susisiekia su vienuolyno požemiais.

Dabar sugrįžtame į miestelį. Čia visi keliai veda į Tytuvėnų bažnyčios bei vienuolyno ansamblį – neatskiriamą miestelio dalį, nuo seno stebinančią čia apsilankančius savo didybe, architektūra, meno vertybėmis. Restauruotame vienuolyne - tyla, nebuvo nė gyvos dvasios. Bet pagaliau susitikome Tytuvėnų piligrimų centro gidę Rūtą Krencienę, kuri maloniai leido viską apžiūrėti, o pati papasakojo šio architektūrinio ansamblio istoriją. Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis yra įspūdingas Lietuvos sakralinės XVII-XVIII a. architektūros kompleksas. Ansamblis yra laikomas vienu iš įdomiausių ir didžiausių sakralinės architektūros paminklų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Šiaurės rytų Europoje. Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis - vienas iš keliolikos kultūros paveldo objektų, kurių tvarkymo darbai vykdomi įgyvendinant Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų bei turizmo reikmėms 2007-2013 metų programą. Ansamblio statybos iniciatorius ir fundatorius buvo Andrius Valavičius, 1613 metais pakvietęs į Tytuvėnus bernardinų vienuolius. Fundatoriui netrukus mirus, sumanymą tęsė jo brolis Jeronimas. Po penkerių metų su iškilmėmis buvo padėtas kertinis akmuo ir prasidėjo statybos. Manoma, kad pirmiausia buvo pastatytas vienuolynas. Bažnyčia iškilmingai pašventinta 1635 m. Šalia išaugo ir vienuolyno ūkis – tvartai, didelis svirnas, malūnas, alaus darykla. Susiformavo šventorius su Kristaus kančios laiptų koplyčia, jį supantis erdvus uždaras kiemas su arkadinėmis galerijomis. Kadangi visas ansamblis buvo statomas apie du šimtus metų, čia persipynė gotikos, Renesanso ir baroko stiliai. Nuošalioje, tačiau vaizdingoje vietoje, tarp ežerų, pastatytas Tytuvėnų bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis išliko mažai paliestas karų, čia nesiautėjo dideli gaisrai, todėl buvo išvengta esminių perstatymų ir atnaujinimų. Dabar, pagal projektą gavus ES paramą, per dvejus metus buvo sutvirtinti statinio pamatai, įrengtos komunikacijos, suremontuotos vienuolių celės, kitos erdvės. Vienuolyne kuriamas sakralinio meno muziejus, yra konferencijų salė, mokiniams rengiami edukaciniai užsiėmimai, priiminėjami piligrimai. Restauratoriai atvėrė unikalią ir gausią sienų puošybą bei atkūrė dalį freskų. Kai kur teko nulupti 20 ir daugiau sluoksnių tinko bei dažų. Pirmojo aukštos sienos, lubos ir net durų arkados ištapytos bibliniais piešiniais, o antrajame aukšte gausu monogramų, citatų iš Šventojo rašto. 

Čia apsilanko nemažai žmonių. Prakalbus apie vienuolyno svečius, juos paprastai sutinkanti R. Krencienė pasakė, kad iš atėjusių į tokias sakralias vietas tereikia tikėtis visai nedaug: žmoniškumo, meilės, padorumo... Tačiau kartais tai būna ne tik daug, bet ir kai kam nesuvokiama. Gidė pasiguodė, kad būna atvykėlių ar ištisų grupių, kurie „vartosi šventoriuje visokiom pozom, fotografuojasi triukšmaudami, o juk už šių sienų žmonės keturis šimtus metų meldėsi, kaulai visur „po kojom...“ Taip dažniau elgiasi moksleivių grupės, bet būna ir nesupratingų subrendusių „piligrimų“. Ypač jai įsiminė, kaip kraupiai nepagarbiai elgėsi viena šiauliečių dvyliktokų klasė, o pedagogams tuokart - nė motais. „Ką reikia pirmiausia daryti įeinant į bažnyčią?“ – dažnai paklausia vaikų gidė. Pasirodo, pirmiausia - kojas valytis. Būna perdėtai smalsių grupių, kaip sakė „įmanytų, per rakto skylutę įlystų“. Nemalonų įspūdį palikusios kai kurios lenkų turistų grupės, nes įžūliai reikalauja zakristijono, nori, kad viską jiems greičiau atrakintų, o auką palikti pamiršta. Gidė sakė, kad nori, jog išliktų ta vienuolyno aura, net smulkmenose, pavyzdžiui, informacija turistams užrašyta ant sendinto stiliaus popieriaus. Dar ją jaudina požiūris į kultūrą, kurio problematiką nusakė paradoksaliai: „kultūra turi būti kultūringa“. Štai nuo 2004 metų vienuolyno erdvėse vyksta Tytuvėnų vasaros festivalis. Tai kamerinio stiliaus renginys. Tačiau organizatoriai kartais negali užtikrinti, kad patogiai tilptų visi bilietus nusipirkę žmonės, svarbu tik daugiau parduoti. Jaudina ją ir restauruotų piešinių, freskų būklė: ar gausūs lankytojai nepažeis, ar nenudauš kokio kampelio. 

Įeiname į restauruotą celę, kurioje atkurtas toks interjeras, koks galėjo būti čia gyvenant vienuoliui. Medinėje lovoje paklotas „šienikas“, autentiški seni audiniai, ant lovos - šiurkštus tamsus abitas su rožančiumi iš vyšnių kauliukų. Sienos nišoje – ikona, ant medinio stalo ir palangės vazonėliuose auga rozmarinas, jeronimas ir lauras – tai užuomina, kad šios celės gyventojas galėjo būti ir vaistininkas.

Po tokios turiningos ekskursijos dar metam žvilgsnį į šį architektūrinį ansamblį iš toliau ir pasukame į miškus link Giliaus ežero. Į Gilių savo vandenis įlieja šaltiniuoti upeliai, o legenda byloja, kad jis atsiradęs nuskendusio miško vietoje. Pasiekus Giliaus galą, sukame siauru žemių gūbriu tarp jo ir Apušio ežero. Čia kažkada ėjo siaurojo geležinkelio linija. Kai kur reikia važiuoti nutiestais lentų takeliais virš šlapių vietų pakrantėse. Ežero viduryje susibūrė koks pusšimtis ančių, nebe sezono metas, todėl tylios pakrantės ir tušti liepteliai, tik vienišas žvejas rymo. Nors paplūdimys aprėmintas suoliukais, kažkaip jaunimėlis įsigudrina užvažiuoti ant smėlio ir čia, paežerėje, automobiliu sukti ratus. Matyt, po nakties priedanga, nes ir šiukšliadėžių „nematė“ – kas liko po baliuko, švystelėjo pro automobilio langą...

Sudomino informacija, kurią radau viename iš stendų dviračių trasos pakelėje: prieš carizmą kovoję sukilėliai, išplėšę Vilniuje valstybinį banką, bet pralaimėję kautynes su caro kariuomene ties Tytuvėnais, šio ežero pakrantėse užkasė auksą ir savo ginklus. Gal ir dabar mūsų dviračių ratai persirito per tą slaptą vietą? To niekada nesužinosi. Tačiau toliau bekeliaudami galėjome pamatyti labai retą albinosę stirną. Nors tai tik baltakailio žvėrelio iškamša, droviai žvelgianti raudonomis akutėmis, įspūdį palieka. Stirnaitę sužeidė brakonieriai ir ji vėliau krito. Šis retas eksponatas yra VĮ Tytuvėnų miškų urėdijai priklausančiame Miškų muziejuje. Tytuvėnų girininkijos girininkas Povilas Jankūnas, atrakinęs muziejaus duris, aprodė medžiu iškaltus kambarius su paukščių inkilais ir lizdeliais, sparnuočių ir žvėrelių iškamšomis, susirangiusiomis medžių šakomis ir kitais eksponatais iš girių. Muziejus atsirado prieš pusšimtį metų gan įdomiai. Tuometinis miškų ūkio direktorius turėjo dviejų tūkstančių metų senumo tauro ragus, rastus Dubysos šlaituose. Šią retenybę jis padovanojo Kauno zoologijos muziejui. Už tai grupė specialistų du mėnesius ruošė eksponatus, konsultavo miškininkus, ir atsirado Miško muziejus.

Aplinkui ošia senasis Tytuvėnų šilas – senovės girių likutis. Surandame ir Storąją Tytuvėnų šilo pušį, kuri sulaukė 300 metų amžiaus. Kelionė eina į pabaigą. Tai buvo išties jaukus pasivažinėjimas. Jaučiu, kad šios vietos trauks. Tuo labiau, kad kai kuriose Tytuvėnų vienuolyno celėse planuojama įrengti kambarius piligrimams ir turistams apsistoti. Čia, už storų sienų, po vienuolyno skliautais galima būtų pailsėti persmelktoje šimtmečių istorijos vienuolyno tyloje ir prieš užmiegant dar mintyse pakartoti kelionę po šį gražų ir jaukų kraštą.

Linas Senkus

Keliautojo atmintinė - Tytuvėnų regioninio parko lankymo taisyklės

Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos  regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.



A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt