A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Router.php

Line Number: 96

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Output.php

Line Number: 51

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 227

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 248

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 974

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 220

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 39

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 119

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 123

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 138

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 824

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /var/www/virt/keliaukkitaip.lt/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Session.php

Line Number: 671

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 427

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 428

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk Kitaip

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Dzūkijos nacionalinis parkas


Dzūkijos nacionalinis parkas tai didžiausia Lietuvoje saugoma teritorija, esanti pietrytinėje Lietuvos dalyje - Varėnos, Druskininkų, Alytaus ir Lazdijų savivaldybėse, išsiskirianti unikaliais kraštovaizdžiais, gamtinėmis, kultūrinėmis vertybėmis bei istorija.

Parkas užima didelę rytų Dzūkijos dalį. Čia, į vakarus nuo Merkinės, gyvena gruntiniai dzūkai, besiverčiantys žemės ūkiu. Apylinkės aplink Subartomis pasižymi priemolio kalvomis, ežerų virtinėmis, skalsesniais javais ir turtingesnėmis sodybomis. Panemunės, ties Liškiava ir Merkine, lankytojus stebina senoji akmeninė statyba, sielininkų ir žvejų kaimai, kur gyvuoja panemunių dzūkai. Pietinėje Dzūkijos dalyje, didžiausioje parko dalyje, įsikūrę šiliniai dzūkai save vadinantys pieskynų dzūkais. Marcinkonys, Mančiagirė, Zervynos, Margionys, Musteika, Puvočiai - tai senieji pieskynų dzūkų kaimai. Čia, skirtingai nei likusiame krašte, dar išlikęs archaiškas kraštovaizdis, kurio nepalietė žemės reformos ir kolektyvizacija. Čia dar išliko per daugelį šimtmečių susiklosčiusios tradicijos ir papročiai, savitas gyvenimo būdas ir tradiciniai amatai. Šilai prie Zervynų garsūs didžiausiais baravykynais, bičių drevėmis, smėlio kopomis ir grikių laukeliais. „Visa kas gera, paraina iš girios“, - taip išmintis kalba pieskynų dzūko lūpomis.

Bekeliaujant po parką galima užtikti audėją, bitininką, mokantį kopinėti drevių medų, žveją, stogdengį, vis dar saugantį senuosius savo darbo įrankius, dar kitur – puodžių, pintinių pynėją, senoviškai iš liepos plaušų virves vejantį žmogų.

Važiuojant po Dzūkiją, nuo Zervynų link Marcinkonių, ar nuo Marcinkonių link Margionių bei nuo Mardasavo link Kašėtų, kur bepažvelgsi - visur pušys: kopų viršūnėse ir upių slėnių šlaituose, banguotose lygumose ir pelkynuose. Tačiau po šia ganėtinai monotoniška skraiste slepiasi savitas ir turtingas gamtos pasaulis. Daug kas važiuodamas keliu į Druskininkų vandens parką įsivaizduoja Dzūkijos nacionalinį parką kaip bekraščius pušynus, pilnus grybų, su miškų glūdumoje pasislėpusiais kaimeliais. Bet čia yra ir sraunios šaltavandenės upės, tarp girių tyvuliuojantys ežerai. Ir svarbiausia, čia gyvena nuoširdūs, paprasti, išsaugoję senąją gyvenimo rimtį, senelių ir tėvų papročius žmonės. Taip kraštą, kuriame gyvena jau ne pirmą dešimtmetį, pristato Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centro vedėja Lina Černiauskienė.

Dzūkijos nacionalinio parko biologinę įvairovę ir floros bei faunos savitumus lemia geografinė padėtis, unikalus Pietryčių smėlėtosios lygumos ir Dzūkų moreninės aukštumos derinys, gausūs upių slėniai, tarnaujantys kaip migracijos koridoriai, specifinis klimatas ir hidrologinis režimas. Dideli miškų plotai, kuriuose vyrauja sausi pušynai, užliejamos ir žemyninės pievos, aukštapelkės ir žemapelkės, smėlio kopos tapo prieglobsčiu daugeliui augalų ir gyvūnų. Ypatingas kultūrinio kraštovaizdžio vaidmuo: dideliuose miško plotuose išsibarstę maži dirbamų laukų lopinėliai padeda išlikti kai kurioms saugomoms augalų ir gyvūnų rūšims.

Parko teritorijoje išskirti 3 rezervatai ir 28 draustiniai: 8 kraštovaizdžio, 9 geomorfologiniai, 2 hidrografiniai, 4 telmologiniai, 1 botaninis, 1 memorialinis, 2 etnokultūriniai ir 1 urbanistinis. Čia visko tiek daug, kad nei poros dienų, nei savaitės neužteks tam, kad apžiūrėtum siūlomas ir žinomas grožybes. O kiek dar netikėtumų laukia keliautojų, skirtingais metų laikais išsiruošusių į kelionę. Be to, keliaujant skirtingomis paros valandomis, aplinkiniai vaizdai atsiveria visai kitaip. Ar teko eiti mišku mėnulio pilnaties naktį?

Dzūkijos nacionalinis parkas kartu su Čepkelių rezervatu  2011 m. rudenį tapo dvyliktuoju Europoje gerai žinomo PAN parkų tinklo nariu.  PAN parku gali tapti tik ne mažesnės kaip 20000 ha teritorijos, kuriose yra bent 10000 ha natūralios  gamtos branduolys, kuriose  turizmas padeda saugoti, o ne naikinti gamtą, kuriose žmonės keliauja kitaip.

Kaip tik atvykau dieną, kuomet seno poligono vietoje, vadinamoje dykroje, buvo vykdomas deginimas didinant atviras plynes, kad tetervinai turėtų kur kautis ir šokti tuoktuvinius šokius. Parko darbuotojai tarėsi tarpusavyje kaip geriau pasiruošti šiam veiksmui ir sugebėt sukontroliuot ugnį. Tai pirmas tokio pobūdžio oficialus ugnies panaudojimo gamtotvarkoje bandymas, leistas įgyvendinti eksperimento tvarka. Tam buvo pakviestos didesnės miškininkų pajėgos ir ugniagesiai. Anksčiau, kas 20-30 metų įvykdavę savaiminiai gaisrai, prasidėję nuo žaibo, išdegindavo didelius pelkynų ir miško plotus. Dabar šią istoriją galima atsekti iš durpių klodų. Paskutiniais metais į ugnį žiūrėta, kaip į didžiausią priešą ir užmiršta visų gamtos jėgų įvairovė. Pasak parko gamtos paveldo skyriaus vedėjo Mindaugo Lapelės, per parko gyvavimo metus labiausiai pakito atviros buveinės. Jų plotas sparčiai sumažėjo - jos apaugo mišku.

Keliaudamas Dzūkijos nacionalinio parko takais, gali susipažinti su šio krašto gamtos ir kultūros vertybėmis, šilinių, panemunių ir gruntinių dzūkų buitimi, tradicijomis, papročiais. Štai Merkinė garsėja kaip juodosios keramikos centras – jos apylinkėse darbuojasi nagingi keramikai.

Merkinės informaciniame centre sužinau, kad kairiajame Nemuno krante, kiek žemiau Merkinės tilto, paklaidžiojus miško takeliais, galima rasti įspūdingus akmenis. Šie akmenys ne taip sau pasimetę miške, o sudėti žmonių rankomis su užmanymu. Jonionių akmenys tai iki šių dienų išlikęs astronominis „Saulės laikrodis“, žymintis saulės tekėjimo kryptį, žiemos ir vasaros saulėgrįžų metu, bei rudens ir pavasario lygiadienių laiku. Šalia ramiai teka Nemunas. Kitame krante matyti dvi didelės kalvos. Tai Bonos kalnas ir Baltasis kalnas bei tarp jų pratekanti Straujos upelė. Nemune, šioje vietoje, susiformavusi didelė sala, kurioje 1994 metais buvo aptiktas upių laivas vytinė. Tai dideli, plokščiadugniai 45-55 metrų ilgio laivai, kurie buvo statomi nuo XVI amžiaus. Miškas aplink akmenis paliestas audros: pušys ir beržai vietomis tarsi didžiulės rankos spustelti ir palikti juostomis suvirtę. Netoliese, prie Jonionių akmenų, Merkinės jaunimo etnokultūros klubas „Kukumbalis“ švenčia Rasas. Sako, labai įspūdinga. Netikit? Atvykit sudalyvauti šventėje.

Parke įrengtuose Marcinkonių ir Merkinės lankytojų centruose pakeleivis gaus išsamią informaciją apie lankytinas vietas, galės pasinaudoti ekskursijų vadovų paslaugomis, pasižiūrėti videofilmų apie Lietuvos ir pasaulio saugomas teritorijas. Turistams yra parengta įvairių informacinių leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Pasak parko gamtos paveldo skyriaus vedėjo M. Lapelės: „Nesunku pastebėti, kad standartinis Lietuvos poilsiautojas tik dabar pradeda suprasti, kad poilsis gamtoje, tai ne vien ežeras, saulė virš galvos, maudynės ir žvejyba. Vis daugiau žmonių sėdasi ant dviračių ar plaukia baidarėmis. Kitas etapas, reikalaujantis didesnės visuomenės brandos, būtų teminis turizmas – įvairios amatų stovyklos, kultūros paveldo pažinimas, gamtinis turizmas. Bet kuriuo atveju, tai niekada nebus masiškas turizmas ir nebus toks pelningas, kaip kad įprastinis komercinis. Tačiau ši turizmo kryptis yra labiausiai tinkama saugomoms teritorijoms.”

Lankytojų centruose įsigiję parko žemėlapį, su pažymėtomis įdomiausiomis vietomis, ir gavę lankstukus su pėsčiųjų ir dviratininkų maršrutais, keliautojai gali leistis į savarankišką žygį. Čia siūlomi trys dviračių maršrutai. Vienas iš jų pats ilgiausias, prasideda Marcinkonyse ir traukia į šiaurę, link Zervynų, toliau Mančiagirė - Žiūrai - Trakiškiai - Mardasavas - Puvočiai - Kašėtos – Marcinkonys. Viso kelio trajektorija - 40 km, iš jų - 19 km asfaltu. Dviratininkų laukia pažintis su Dzūkijos šilais, žemyninėmis kopomis, vaizdingais Ūlos, Merkio upių slėniais, etnografiniu Zervynų kaimu, kurio kryžkelėje stovi nuostabūs kryžiai. Ant kryžių rasit užrištus žiurstelius, kaip pagarbos, padėkos ženklus. Smėlis apkabina dviračio ratus, ramybė – galvą, ir užmiršti skubančio laiko tėkmę. Puvočiuose naujas mobilaus ryšio operatorių bokštas leidžia pažvelgti virš pušų viršūnių, bet daug mieliau pasivaikščioti Kašėtos kaimu, pasėdėti ant skaidrios Grūdos kranto, pereiti mediniu tiltu virš raibuliuojančio vandens ir apkabinti seną ąžuolą, pajusti šio krašto dvasią. Pasak parko gamtos paveldo skyriaus vedėjo M. Lapelės „pažintinis turizmas“ ganėtinai keista ir sunkiai suvokiama sąvoka. Jo žodžiais, „tai kažkaip primena savęs kankinimą – sudėtingų ir ilgų moksliškų tekstų skaitymą informaciniuose stenduose, ar mėginimą įsiminti gido greitakalbe beriamus skaičius, faktus ir datas, kai aplinkui taip gražu. Daug svarbiau tai, ką jauti.”

Nuostabiai įspūdingas šalia Mančiagirės-Žiūrų kelio esantis legendomis apipintas Ūlos Akies šaltinis. Sustojęs prie versmės negaliu atsižiūrėti į iš žemės gelmių virstantį „verdantį“ juodą smėlį, atsispindinčius baltus debesis žydrame danguje ir medžių šešėlius. Nuostabi vieta nurimti prieš įeinant į Dzūkijos parko paslapčių pasaulį.

Nuo Liškiavos piliakalnio bei alkakalnio atsiveriantis kraštovaizdis – vienas įspūdingiausių Lietuvoje. Tolumon nueina Nemuno vaga, o ant kitos kalvos stūkso nuostabi ir didinga barokinė bažnyčia ir vienuolynas. Juos 1704-1720 metais pastatė dominikonai. Prie Liškiavos alkakalnio guli nedidelis akmuo su jaučio pėda, o apylinkėse galima surasti dar du riedulius. Tai Raganos akmuo prie Liškiavos-Žeimių vieškelio ir Viedzmos akmuo, esantis lauke, kuris priklauso Antanui Karlonui. Jei nerasit, klauskit. Žmonės geri, pagelbės.

Musteikoje įkurta nedidelė ir jauki drevinės bitininkystės ekspozicija suteikia galimybę paklausyti tykaus bičių dūzgimo kelminiuose aviliuose bei atskleidžia senąsias bitininkavimo tradicijas. Čia besidarbuojantis Romas Norkūnas sako, jei bitės nelabai nusiteikusios bendrauti, gali ir sugelt, taip kad keliautojui reik būt pasiruošusiam viskam. Kas, kad bitininkas turi rūkstančią smilkyklę. Bitės elgiasi kaip pačios užsimano. Už tai bitininkas ramus ir lėtų judesių, tarsi susiliejęs su gamta. Bitėms nepatinka staigūs judesiai ir triukšmas.

Vis daugiau turistų vilioja Merkio ir Nemuno vandenys. Plaukiant baidarėmis gražiąja Ūla, akį traukia įspūdingi Dzūkijos upės kanjonai, šaltiniai, vaizdingos ganyklos, pakrančių ievų ir gluosnių tankmės ar atviros pievos, priaugusios smilgų. Tik dėl didelio vandens turistų antplūdžio plaukimas Ūla dažnai ribojamas, norint išsaugot šios vietos unikalumą. Taip kad norintiems keliauti kitaip, patartina keliauti kitu laiku nei įprasta, kad ir šviesų rudenį, kuomet pro krentančius geltonus lapus matyti skaidri žydrynė.

Tiek visko bekeliaujant prieš akis prabėgo, ir tik mažą dalelę pamačiau čia paslėpto grožio. Keliauti ir keliauti. Rasti laiko pažiūrėti į pasaulį kitaip nei įprasta, rasti noro atvykti kitu būdu nei įprasta, kad ir sėdus į traukinį išlipti galinėje Marcinkonių stotelėje ir paleisti save į nežinomybę.

Marius Abramavičius

Skaičiai ir faktai:

- tai didžiausia saugoma teritorija Lietuvoje – plotas 58519 ha;

- miškai užima apie 47283 ha arba 90,7% parko teritorijos, vyrauja pušynai;

- 3 rezervatai ir 28 draustiniai: 8 – kraštovaizdžio, 16 – gamtinių ir 4 – kultūriniai;

- 79 kaimai ir Merkinės miestelis, kur gyvena virš 4300 žmonių;

- aukščiausia vieta – Dalgiakalnis, 168,2 m virš jūros lygio;

- žemiausia vieta – Nemuno vaga ties Krikštonimis, 66 m virš jūros lygio;

- teka 30 upių ir upelių – nuo mažiausių upokšnių iki Nemuno, tyvuliuoja 48 ežerai, kurių bendras plotas 232 ha;

- surasta daugiau nei 650 aukštesniųjų augalų rūšių, beveik 771 kepurėtųjų grybų rūšis, virš 258 kerpių rūšių;

- gyvena 54 žinduolių rūšys, nemažiau kaip 198 paukščių rūšys, sutinkamos 7 roplių, 9 varliagyvių, 38 žuvų, 760 drugių rūšys;

- 250 Lietuvos raudonosios knygos rūšių: 87 augalų, 39 grybų ir kerpių; 44 bestuburių, 4 žuvų, 5 varliagyvių ir roplių, 57 paukščių ir 15 žinduolių;

- saugoma 18 gamtos paminklų ir 27 gamtos paveldo objektai – drevėtos pušys (senosios bitininkystės reliktai), Ūlos, Merkio ir Nemuno skardžiai, įdomios griovos, šaltiniai, atodangos, kalvagūbriai, daubos ir ežerai;

- 54 valstybinės ir daugiau kaip 80 vietinės reikšmės kultūros paveldo objektų;

- Merkinės piliakalnis – XI-XVII a.

- Liškiavos piliakalnis – III a.p.m.e. — IX m.e.a.

Keliautojo atmintinė -  Dzūkijos nacionalinio parko lankymo taisyklės

Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos  regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.



A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt