A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Output.php

Line Number: 51

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 227

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 248

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 974

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 220

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 39

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 119

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 123

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 138

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 824

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /var/www/virt/keliaukkitaip.lt/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Session.php

Line Number: 671

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 427

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 428

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk Kitaip

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Drevinė bitininkysė Musteikoje


Kuomet jau visur bitės gyvena aviliuos, čia Dzūkijoj dar išlikusios drevės, kaip dzūkai sako dravės. Ir išlikusi gyva drevinės bitininkystės tradicija.  Kaip žmonės persikėlėį didelius gerai įrengtus namus, taip ir bitės laikui bėgant buvo apgyvendintos pradžiai kelminiuose aviliuose kaimuose, o vėliau  nuo XIX a. pabaigos –šiuolaikiniuose, rėminiuose  aviliuose.  O kadaise šiose vietose bitės dūzgė tik girių dravėse.

Seniausios rašytinės žinios apie Lietuvos drevininkus, bites, medų ir vašką siekia XIII a. Me-džiotojas, vaikščiodamas po mišką, apziūrėdavo ir senus drevėtus medžius. Pastebėjęs landančias bites, peikena padidindavo drevės angą, pro kurią išpjaudavo visus korius. Taip klestėjo medžioklinė bitininkystė, paprastai pasakius- atėjau, paėmiau ir nusinešiau, o kiek sugėlė tai jau kitas reikalas. Ja vertėsi senieji Ūlos krašto gyventojai. Drevinė bitininkystė sietina su nuo Priegliaus ir Alnos upių atsikrausčiusiais Bartos genties prūsais. XIV a. drevinė bitininkystė buvo žinoma tik Ūlos krašte, kadangi didžiulės girios į vakarus visiškai nebuvo apgyvendintos. Tik apie XVI a. drevinė bitininkystėišplito didelėje teritorijoje tarp Varėnos, Druskininkų, Merkinės.

Drevinės bitininkystės laikotarpiu dravė (taip dzūkai vadina medį su jame iškaltomis drevėmis) su bitėmis priklausė tam, kuris pirmas ją rado. Savininkai savo draves žymėdavo tam tikrais ženklais, iškirstais drevinio medžio kamiene. Tai buvo vienintelis nuosavybės įrodymo dokumentas.  Tokia savotiška paprotinė teisė gyvavo labai nemažą laiko tarpą.

Pažymėtų dravių nebuvo galima pasisavinti net žemės gavimo ar pirkimo metu. Dravės buvo pavėldimos, dovanojamos, rečiau perkamos. Bitininkai galėdavo nukirsti medžio drevę, o kelmą ir viršūnę privalėjo palikti girios savininkui. Girios savininkas, kirsdamas girios plotą, kur yra svetimos dravės, negalėjo jų nei kirsti, nei užgauti.

Bitės kurdavosi aukštuose šimtamečiuose medžiuose esančiose drevėse, jas iškopti buvo sunku, nes lipant reikėjo turėti dūminę, indą koriams ir peikena. Kopimui naudojo labai savotišką prietaisą, vadinamą geiniu. Geinio sudedamos dalys tai pinta virvė su lentele atsisėsti, kumaragis, tokia įdomi medinė išdrožta detalė su nosyte ir langeris. Kad visa tai pamatytum tikrovėje reikia nukeliaut į Musteiką. Nors paskutinis bitininkas Juozas Miškinis iš Marcinkonių, mokėjęs biteles kopinėti senoviškai, jau išėjo į nebūtį, tačiau dar spėjo perduoti bitininkavimo paslaptis jauniesiems. Musteikoje sekant rodykles nesunku rasti bitininkystės mužiejų ir jame iš tolo pamatyti  besidarbuojantį bitininką Romą Norkūną.

Visa aplinka jau nurimus ir besiruošianti artėjančiai žiemai. Rudens rūkas dengia pievą su senoviniais aviliais, miniatiūrine klėtele- muziejum ir  lygius laukus aplinkui. Romas pasitinka, tarsi mes būtumėm seniai pažįstami, tik labai ilgai nesimatę draugai. Žodžių daug nereikia, užtenka žvilgsnio, rankos mosto, galvos pasukimo.  Bitininkas pasiima instrumentus ir einam prie vieno gulsčio avilio. Atidaręs avilį randa dar visai neramias bites. Reik pasimt  dūminę, sako Romas ir eina kiek toliau nuo avilio įžiebti ugnies. Ir  iš krepšio jis traukia ne degtukus, o  gražų skeltuvą, titnagą ir pintį.  Pintį supjausto plonom “riekelėm” ir priglaudžia prie skeltuvo.  Žiežirbos šokinėja į visas puses ir netrukus pintis ima rūkti. Neįtikėtina stebuklinga, man miestiečiui tiesiog prieš akis atsiveria kažkokia seniai girdėta pasaka. Žiūrint iš šalies viskas atrodo taip paprastai lengva, o pabandyk.

Vėl gryžtame prie avilio. Bitės dūzgia, skraido aplink, nerimsta. Net į dūmus nereaguoja,- sako Romas ir ima dėtis bitininko kepurę su tinkleliu, kad veido nesugeltų. Judesiai ramūs, lėti, be jokio skubėjimo.  Bitės vėsiu oru ir skraido lėtai, ir gelti neskuba, ropinėja avilio kraštais. Pats avilys - kadaise buvusi drevė, padaryta iš nupjautos drevėtos pušies ir paguldyta horizontaliai.  Kaip bebūtų,- sako Romas,- vistik vertikalūs aviliai bitėms labiau patinka, ten jos  sėkmingiau įsikuria ir medaus daugiau suneša.

Miškuose drevės būdavo atidaromos 2 kartus per metus, pavasarį-valant ir rudenį – kopinėjant. Iš vienos drevės buvo gaunama iki 16 kilogramų medaus ir iki 300 gramų vaško.

Drevininkai į savo draves ir svetimose giriose turėjo laisvą kelią, bet, prie savo dravių eidami, galėjo pasiimti tik medui kopti ir dravei doroti būtinus įrankius. 

   Ir mes patraukiame drevinės bitininkystės taku. Per petį persimetęs ilga virve, į krepšį papuoštąžavia plunksna susidėjęs instrumentus Romas eina priekyje su savo sūnumi. Takas vingiuoja pro pelkutės pakraštį, prasukdamas pro pieveles. Lapuočiai jau meta savo nugeltusius lapus ir žemė po jais tiesiog šviečia. Tvirtu žmogaus, žinančio kur eina žingsniu, bitininkas traukia per daug nesidairydamas. O man įdomus kiekvienas naujai atsiveriantis vaizdas, naujas miško regėjimo kampas, staiga užplūstantys netikėti žolynų kvapai. Sustoju prie kiminų kupstų ir pro seną pušį einu dairydamasis į jos susisukusias šakas ir genįmedžio viršūnėje pamatau galvąužvertęs. Niekaip negaliu čia skubėti, visai kitas ritmas apima kūnč, plaučiai prisipildo vėsaus gaivumo, o širdis palaiko tylų ir harmoningą ritmą.

Pagaliau pasiekiam dravę- pušį, kurioje yra drevė su bitėmis. Čia Romas susidėlioja savo instrumentus ir ima ruoštis kopimui. O ašžiūriu kaip į magiškąšokį, kokį galbūt kadaise per apeigas šokdavo indėnai prieš svarbųįvykį. Bitininkas dėlioja virves ir ruošia geinį, kurio pagalba pats save užkels į medį. Iš pradžių tai atrodo sunkiai suvokiama, bet netrukus pušis apkabinta stora, pintine virve ir Romas iš lėto rankomis kabindamasis ir užžievės ima kilti aukštyn. Iš lėto, iš lėto ir pasiekia aukštį, kur medyje išskobta drevė. Ten užtvirtina virves ir vėl leidžiasi žemyn. Dabar dar kartą tiksliais rankų judesiais paruošia visą lipimo konstrukciją ir tada jau tiesiogine prasme kelia save aukštyn į medį. Tikriausiai baronas Miunchauzenas, norėdamas pakelti save nuo žemės, dar nežinojo tokio prietaiso kaip geinys.

Čia miške bitės jau mieguistos ir visai neketina pykti ir gelti. Bitininkas apžiūri korius, patikrina ar ši drevė gerai pasiruošus žiemai ir vėluždaro. Iš viso Dzūkijos nacionaliniam parke yra apie 50 drevėtų pušų- senosios bitininkystės reliktų, 16 iš jų paskelbtos gamtos paminklais. Steigiant muziejų, buvo surinkti ir naujai pagaminti 25 įvairių tipų skirtingiems laikams būdingi kelminiai aviliai, išskobta dešimt drevių medžiuose, pagaminti aštuoni senoviniai įvairių tipų rąstiniai bei lentiniai aviliai. Vasaros pradžioje  čia būna ypatingas darbymetis, tuo laiku į avilius yra leidžiami nauji spiečiai. Bityne galima pamatyti, kaip kelminiuose aviliuose yra prižiūrimos bitės, kaip tvarkomas medus ir vaškas, kaip yra daromi kelminiai aviliai, bei nedideli aviliai – vabikai, skirti bičių spiečiams vilioti.   O mes apsukę  ratą sugrįižtame prie muziejaus erdvių. ČiaRomas Norkūnas parodo specialiai įrengta laužavietė, kurioje deginant beržines tošis išgaunamas degutas. Vadinamoji degutinyčia įrengta čia pat netoliese prie  avilių: į duobę įstatytas indas, iš šonų apkrautas akmenimis ir uždengtas įdubusia skylėta skarda  su dangčiu. Deginant tošis, degutas bėga į apačioje esantį indą.

Apsilankyti čia įdomu ir pavasarį, ir vasarą, ir rudenį. Pavasarinis bičių lankymas – tai ir Dzūkijos nacionalinio parko dienos šventė, tuomet Jurginių dieną susirenkama Musteikos bityne. Rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje būna medkopis, kai bitės būna užpildžiusios žiemojimui skirtus korius ir pasimato atliekamos medaus atsargos. 

    Apžvelgę visa jau mingantį bityną patraukiam pasidairyti po senovinį Musteikos kaimą. Kaimas  išplitęs dideliame plote, sodybos stovi ir prie Musteikos upelio, ir prigludusios miško pakraščiuose. XIX amžiuje per kaimą ėjo Vilniaus ir Gardino gubernijų riba.  Mišraus plano kaimo struktūra susiklostė XVIII amžiaus antroje pusėje – XX amžiaus pradžioje, ji susideda iš 5 sodybų grupių – kaimo šiaurinėje ir rytinėje pusėse sodybos išdėstytos padrikai, kitur – pagal gatvinio kaimo planą. Prieiname namą, kuriame 1918 - 1919 m. gyveno profesorius Tadas Ivanauskas su žmona. Jie čia įsteigė lietuvišką mokyklą, kurioje ir dėstė.

Toliau pamiškiu takeliais pasiekiame ir  bitininko Romo sodybą. Įsikūrus ant mažytės kopos- kalnelio ji išsiskiria savo savotišku originalumu. Išgėrę miško žolelių arbatos, bei paskanavę žemuogių  uogienės dar užsukame prie  aukštų Musteikos kryžių. Čia ir atsisveikiname.

 Toliau einu vienas, visas pripildytas kito gyvenimo tempo, nurimęs. Smagu, kai dar yra tokių vietų kur gali, tarsi laiko masina sugrįžti į kitu ritmu pulsuojantį pasaulį, tyliai prisiliesti prie pirmapradės aplinkos.

Marius Abramavičius

Keliautojo atmintinė -  Dzūkijos nacionalinio parko lankymo taisyklės

Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos  regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.



A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt