- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

Salantų regioninis parkas


Salantų regioninis parkas - įvairiapusiškai turtingas. Erlos, Salanto, Minijos upių slėniai išraižyti šaltinių, raguvų bei atodangų, nuo jų atsiveria nepakartojami vaizdai. Šlaitų miškuose bei natūraliose salpinėse pievose auga retos augalų rūšys. Gausybė riedulių savo pirmykštėje padėtyje guli nuo ledynų atsitraukimo laikotarpio. Gausu didelių pavienių akmenų – penktas Lietuvoje pagal dydį Šilalės kūlis, įspūdingi Sakuočių, Šauklių, Mosėdžio akmenys. Čia veši didžiausias Lietuvoje kadagynas, buvusiame Salantų dvaro parke auga storiausias kaštonas. Tvarkingi, saviti miesteliai šiam kraštui taip pat teikia žavesio. Gausu ir archeologinio paveldo. Mosėdžio, Laivių, Imbarės, Sauserių, Dauginčių, Martinaičių, Gintarų, Vėlaičių ir Kartenos kaimuose stūkso piliakalniai, ant kurių kadaise stovėjo kuršių pilys. Skaudalių alka, Alkos kalnas ir Šilalės, Šauklių, Imbarės, Alkos, Laivių dubenuotieji akmenys mena čia buvus pagonių šventyklas. Prie Mosėdžio ir šalia Salantų esančiame Gaidžio kalne išliko pilkapių. Sakralinę architektūrą reprezentuoja Kalnalio, Kartenos, Mosėdžio, Salantų bažnyčios. Gausu ir žemaičiams būdingos smulkiosios architektūros – kryžių, koplytėlių, koplytstulpių. O dar vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinė Nasrėnuose, akmens meistrų Orvydų sodyba bei respublikinis Vaclovo Into vardo akmenų muziejus Mosėdyje.

Parke rastos 26 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys, 27 paukščių rūšys. Upių šlaitai, sausapievės ir riedulynai turtingi vabzdžiais, yra retų drugių, pavyzdžiui, juodieji apolonai, rudakiai satyriukai, machaonai. Prie šaltiniuotų švarių upių gyvena ūdros, o jų sraunumose veisiasi lašišinės žuvys, vijūnai, upinės nėgės.

Apie visa tai pasakojo mus po parką lydėjusi vyriausioji ekologė Asta Bagočienė. Pasak jos,  gamtines parko vertybes saugoti padeda ir jų įtraukimas į Natura 2000 tinklą.  Tai europinės svarbos saugomų teritorijų tinklas, skirtas išsaugoti visos Europos mastu retas ar nykstančias gyvūnų bei augalų rūšis ir gamtines buveines. Šis tinklas dvejopas, jį sudaro buveinių apsaugai svarbios teritorijos ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, taip pat įsipareigojusi saugoti direktyvų sąrašuose išvardintas rūšis mūsų šalyje bei įsteigti specialias saugomas teritorijas. Salantų regioniniame parke yra išskirtos 2 paukščių apsaugai svarbios ir 7 buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Šauklių ir Kulalių riedulynai, Rimšinės miškas, Nasrėnų pievos, Minijos slėnis ties Dyburiais ir pati Minijos upė, taip pat Salanto ir Blendžiavos upės yra buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Čia keliaujantys parko svečiai turi būti ypač atidūs aplinkai. Leidžiama lankytis visoje parko teritorijoje, išskyrus Minijos gamtinį rezervatą ir privačius miškus, esančius arčiau, kaip 100 m nuo savininko sodybos. Automobiliais dera važinėti tik valstybinės ir vietinės reikšmės keliais. Juos statyti galima tik šalikelėse arba stovėjimui įrengtose aikštelėse, ne arčiau, kaip 50 metrų nuo Minijos, Salanto, Mišupės ir Blendžiavos upių kranto ir 25 m nuo kitų vandens telkinių. Statyti palapines ir kūrenti laužus parke galima tik tam skirtose, informaciniais ženklais pažymėtose vietose, bet ne arčiau kaip 50 metrų nuo Minijos, Salanto, Mišupės ir Blendžiavos upių kranto ir 25 m nuo kitų vandens telkinių. Parko teritorijoje esančiuose tvenkiniuose ir upėse plaukioti motorinėmis valtimis ir vandens motociklais draudžiama. Reikia žinoti, kad buveinių apsaugai svarbiose teritorijose, tokiose kaip, pavyzdžiui, mūsų aplankyti riedulynai, negalima ne tik eksploatuoti naudingas iškasenas, keisti hidrografinį režimą, ardyti natūralias augalų bendrijas, tačiau ir nuo kadagių rinkti uogas bei skainioti šakeles.

Išilgai Salantų regioninio parko apie 45 kilometrus tęsiasi dviračių trasa. Keliauti galima pradėti tiek nuo šiaurinės, tiek nuo pietinės parko pusės, nes jo teritorija labai ištęsta. Taip ir važiuojame aplankant Dyburius – Dauginčius – Karteną – Nasrėnus – Kalnalį – Juodupėnus - Šauklius – Mosėdį. Mes dviračiais keliavome po Mosėdžio apylinkes.

Lankantis Šauklių riedulyne, kurio plotas 79 hektarai, apima įspūdis, kad esame kur nors Skandinavijoje. Jis yra Salantų regioninio parko Šauklių kraštovaizdžio draustinyje ir įsteigtas viržynų, kadagynų, rūšių turtingų briedgaurynų ir melvenynų buveinių apsaugai. Šauklių riedulynas gamtinių buveinių atžvilgiu yra unikalus Lietuvoje. Čia žaliuoja didžiausias Lietuvoje kadagynas ir žemės paviršiuje glūdi antras pagal dydį riedulynas. Viržynais apaugę didesnės atviros aikštelės tarp kadagių sąžalynų. Įvairaus dydžio briedgaurynų plotelių aptinkama visoje teritorijoje. Melvenynų buveinės randamos drėgnose įdubose ir sudaro nedidelius fragmentus, įsiterpusius tarp kadagynų. Šauklių riedulyną galima apeiti pažintiniu gamtos taku. Čia negalima stovyklauti, kūrenti laužus tam nepritaikytose ir informaciniais ženklais nepažymėtose vietose. Nedera palikti automobilių ne tam pritaikytose vietose. Prašoma ne tik nežaloti augmenijos, negaudyti gyvūnų ir paukščių, neardyti jų būstų, tačiau ir nepaleisti laisvai bėgioti šunų. Savaime suprantama turėtų būti tokioje išskirtinėje vietoje nešiukšlinti, neužkasinėti atliekų ir netriukšmauti. Mums papasakojo, kad šios unikalios vietos būklė gamtosaugininkams kelia rūpestį, nes atviri plotai užauga sumedėjusia augalija. Todėl yra rengiami gamtotvarkos planai. Jie numato konkrečias priemones ir veiklas, kuriomis saugomų rūšių natūralios buveinės turėtų būti atkurtos, išsaugotos. Kaip tokie planai įgyvendinami, galėjome pamatyti Kulalių riedulyne. Jo gamtotvarkos plano tikslas - išlaikyti Europos Bendrijos svarbos gamtinių augalų buveinių bei retų augalų ir gyvūnų rūšių populiacijoms palankią apsaugos būklę, išsaugant ir pagerinant esamas sąlygas. Kulalių riedulyne yra išlikusi ir buvusi akmenų sprogdykla. Seniau, vykdant melioracijos darbus, iš aplinkinių laukų buvo vežami  stambūs akmenys, sprogdinami ir ruošiami skaldos gamybai. Nuo tada išlikę nesusprogdinti įvairių dydžių, raštų ir formų rieduliai yra sukrauti į šešias, 100 m ilgio eiles. Dabar Kulalių skaldyklos akmenynas – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas. Riedulyne randama keletas labai retų, išnykstančių Lietuvos raudonosios knygos kerpių, augalų ir paukščių rūšių, pavyzdžiui, gyvena tetervinai. Tačiau čia nustojus ganyti gyvulius, pradėjo želti menkaverčiai krūmai, ėmė apaugti rieduliai ir kisti vyraujanti augalija. Besiformuojantys krūmynai vis mažiau palieka atvirų pievų plotų, kuriuos mėgsta ne tik šiliniai viržiai, stačiosios briedgaurės, bet ir tetervinai. Todėl 22 ha riedulyno ploto, paliekant pavienius kadagių krūmus, stambius medžius ir jų grupes, buvo iškirsti ir išvežti besiskverbiantys menkaverčiai krūmai bei medžiai. Vėliau kartu su žolėmis nušienautos naujai ataugusios iškirstų krūmų ir medžių atžalos. Tolimesnei teritorijos priežiūrai ir tam, kad galima būtų išsaugoti retas ir nykstančias gamtines vertybes, rekomenduojama ganyti galvijus. Todėl vasarą, jau visoje Kulalių riedulyno teritorijoje nušienavus ataugusias atžalas, sudarytos sąlygos ūkininkams naudoti pievas, ganyti galvijus, dalyvaujant kaimo plėtros programoje.

Minijos upė yra išskirta kaip svarbi Natura 2000 tinklui, siekiant saugoti skaitlingas upinių nėgių, Baltijos lašišų ir kitų žuvų bei vandens gyvūnų, tarp jų ūdrų populiacijas. Minijos slėnis ties Dyburiais patenka į Salantų regioninio parko Minijos gamtinį rezervatą, dalį Salanto žemupio hidrografinio draustinio ir dalį Minijos kraštovaizdžio draustinio. Minijos slėnyje ties Dyburiais auga ypač vertingi sausųjų ąžuolynų, paupių guobynų plotai. Šios buveinės Lietuvoje yra labai retos. Taip pat labai vertingi gana dideli griovų ir šlaitų miškų plotai stačiuose Minijos ir Mišupės upių pakrančių šlaituose bei išlikę natūralių pievų fragmentai. Minijos vidurupio vingius, didžiąją Dyburių atodangą ir upės kilpą apžiūrėjome iš apžvalgos aikštelės. Lankytis Minijos gamtiniame rezervate leidžiama tik mokslo tiriamaisiais, mokomaisiais ar pažintiniais tikslais, lydint Salantų regioninio parko direkcijos specialistui, direkcijos nustatytu paros laiku ir laikotarpiu, pagal patvirtintas bei su direkcija suderintas mokymo programas. Kadangi šiai parko zonai taikomas ypatingas apsaugos statusas, keliaujant baidare negalima išlipti rezervato teritorijoje. Asmenys, pažeidę lankymosi taisykles, gali būti baudžiami administracine bauda.

Šiuo metu Lietuvoje paukščių apsaugai svarbios teritorijos yra išskirtos 47 Europos mastu nykstančioms paukščių rūšims bei jų veisimosi vietoms apsaugoti. Salantų regioniniame parke yra įsteigtos dvi tokios paukščių apsaugai svarbios teritorijos: Erlos ir Salanto upių senslėniai bei Minijos upės slėnis. Erlos ir Salanto upių senslėniai yra įsteigta griežlių apsaugai, o Minijos upės slėnis griežlių ir tulžių apsaugai. Tulžys įsikuria tik prie švaraus vandens, kur gali tupėti ant nulinkusių krūmų ar medžių šakų, tykodamas pasirodant mažos žuvelės. Jų paplitimą riboja perėjimui tinkamų upelių krantų stoka ir paukščių būdas, nes viena perinti pora nemėgsta kitos poros artumo. Tulžiai yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti paukščiai. Didžiausią grėsmę jiems kelia perėjimo metu pakrantėse žvejojantys žvejai, plaukiantys upe ar stovyklaujantys pakrantėse turistai. Todėl tulžių apsaugai išskirtose teritorijose draudžiama stovyklauti ar kitaip juos trikdyti kovo – rugpjūčio mėnesiais. Griežlė – upių slėnių ir pievų paukštis. Ją sunku pastebėti, nes nuolat slapstosi žolėse, greitai bėgioja, tik tuoktuvių metu, ypač vakare ir naktį, girdimas monotoniškas patinėlių balsas. Peri ant žemės. Griežlė taip pat yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas paukštis.  Visoje Europoje griežlės labai sparčiai nyksta, kadangi anksti mechanizuotai šienaujant, žūva suaugę paukščiai, sunaikinami jų lizdai, o nuo chemikalų ir technikos žūsta daug jauniklių.  Apleistos pievos ir ganyklos taip pat netinka griežlėms perėti, nes jose pradeda augti krūmai ir medžiai. Griežlėms nepalankus yra ir intensyvus gyvulių ganymas, geriausia, jei hektare pievų ganosi 1 – 2 galvijai, ir ankstyvas, ypač mechanizuotas, šienavimas, kurio metu žūsta dėtys, jaunikliai ar net suaugę paukščiai. Todėl šienauti reikia pradėti nuo lauko vidurio, tęsiant į pakraštį. Griežlių gyvenamose pievose masiškai šienauti galima pradėti tik po liepos 15 d. Tad tokios priemonės, pradedant nuo ekologinio ūkininkavimo, baigiant baidytuvų naudojimu šienaujant, gali padėti išlikti šiam liaudies dainose apdainuotam paukščiui. Todėl nuo mūsų visų – čia gyvenančių bei  ūkininkaujančių ar trumpam su kuprine ant pečių besilankančių parke – priklausys ar šios gražios vietos išliks ir mažųjų jų šeimininkų namais.

Linas Senkus

Keliautojo atmintinė –Salantų regionininio parko lankymo  taisyklės

Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos  regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.



Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt