A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Router.php

Line Number: 96

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Output.php

Line Number: 51

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 227

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 248

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 974

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 220

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 39

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 119

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 123

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 138

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 824

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /var/www/virt/keliaukkitaip.lt/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Session.php

Line Number: 671

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 427

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 428

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk Kitaip

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Velniakampio kilpoje


Velniakampio kilpoje

Neries regioninio parko kairiojo kranto turizmo trasa

Visai netoli Vilniaus yra vietų, kur galima prisiglausti prie beveik pirmapradės gamtos, pajausti praėjusių amžių paslaptis. Pamatyti „Raganos šluotą“, bei „Raganų ratą“, net kelis pilkapynus, pakvėpuoti Vakarų Taigos spygliuočių aromatu, išvysti upės sraunumose skendinčius akmenis – užkeiktus vestuvininkus ar uolieną - konglomeratą. Dar pabuvoti vietose, vardais susijusiose su pačiu nelabuoju: pasisukiojus Velniakampio kilpoje, pakilti į Peklynės kalną. ,,Neries regioniniame parke iš tiesų gražu, švaru ir tvarkinga.  Čia tikrą  atokvėpį ras  kiekvienas didmiesčio dulkių ir streso nukamuotas – ramybė, gamtos didybė ir gaivaus oro gurkšnis apsupa, svaigina, myluoja. Neries regioninis parkas ne vieta ekstremalių pojūčių ieškotojams - čia kuriama poilsio  ir ramybės erdvė. Laukiami visi: ir vyresni, ir šeimos su mažais vaikais, ir pavieniai gamtos mylėtojai” – atviravo Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė.

Tereikia sėsti į traukinį Vilnius – Kaunas ir atvažiuoti iki Lazdėnų stotelės. Norinčių keliauti dviračius AB „Lietuvos geležinkeliai“ atveš tik už vieną litą papildomai prie bilieto. Automobiliu iki čia iš sostinės – apie pusvalandis kelio. Šiuo maršrutu keliauti galima ir automobiliu, ir pėsčiomis, tačiau patraukliausia – dviračiais. Trasos ilgis – 23 kilometrai. Iš Lazdėnų per laukus pasiekiame Bražuolės upelio krantus. Čia didelėje pievoje įrengta plati stovyklavietė su mediniais stalais, suolais, sūpuoklėmis. Kadangi jau esame Neries regioniniame parke, su palapinėmis apsistoti galima tik čia, visos kitos poilsiavietės – tik trumpalaikiam sustojimui.

Žygis prasideda miškais, kuriais keliausime beveik visą laiką, nes šis parkas – miškingiausias Lietuvoje: 87 proc. jo teritorijos – miškas. Netrukus kairėje lieka Kragžlių pilkapynas. Iš viso keliaudami aplankysime net tris pilkapynus. Mūsų protėviai mirusiuosius degindavo su įkapėmis laidotuvių lauže, o kas likdavo užkasdavo supiltuose kalneliuose – pilkapiuose. Pilkapiai yra atskirų šeimų kapai, kurių sampiluose be seniausio, centrinio kapo gali būti palaidoti net keliolikos giminaičių palaikai. Supilti grupėmis sudarydavo pilkapynus – atskiros bendruomenės kapines.

Į dešinę pasukti ir pamatyti retą  pušį „Raganų šluota“ kviečia medinis užrašas. Ir tikrai medžio lajos viršus išsiskiria iš visų aplinkinių: per 30 metrų aukščio pušies viršutinė dalis atrodo lyg gigantiško paukščio lizdas. Kodėl taip būna iki galo neaišku. Manoma, kad gali būti kokio parazitinio grybo paveikta ar paveldimumas veikia, nes net 45 proc. iš tos pušies kankorėžių sėklelių išaugintų sodinukų turėjo „šluotiškumo“ užuomazgų.

Pirmuosius prakaito lašus galima nusiprausti dešinėje keliuko pusėje garmančio Pinyklos šaltinio vandeniu. Tai mitologinis šaltinis, nuo seno pasakojama, kad jo vanduo turi gydomųjų galių. Vėsioje lomelėje per akmenis, paskui mediniu loviu teka skanus šaltinio vanduo. Verta ir gertuvę prisipilti. Tik su ramia vėsaus šaltinio aplinka disonuoja blogos rankos nudegintas gretimo beržo kamienas, ir dar penkiakampė žvaigždė išpjaustyta ant pajuodavusio medžio. Taip kažkas „padėkojo“ už tyro vandens gurkšnį...

Kiek ilgėliau per gražius miškus pamynus dviračio pedalus, randame medinę nuorodą į Lietuvos pasieniečio Jurgio Kybarto žūties vietą. Tad pasukame iš miško laukais, pro kaimelio trobas. Lenkijai užgrobus Vilniaus kraštą, demarkacinė linija ėjo Bražuolės upelio vaga. Čia vingiavo ne tik kontrabandininkų takai, bet buvo vykdomos ir provokacijos prieš Lietuvą. Lenkų kareiviai ne kartą demarkacinę liniją pastūmėdavo Lietuvos pusėn, nakčia iškasdavo neva tai žymintį griovį. Lietuvos pasieniečiai jį užpildavo, atkurdavo sienos žymėjimą. 1931 metų spalio 4 dieną eilinio išpuolio prieš lietuvius metu nuaidėjo du šūviai, kuriais buvo nužudytas pasienietis J. Kybartas (1894-1931). Apšaudė ir atskubėjusius jo tarnybos draugus, nors lietuviai neatsakė ugnimi į šią provokaciją. Liko dvi mažametės našlaitės. Tai buvo rezonansinis nusikaltimas prieš Lietuvą, kreiptasi su nota į Tautų Sąjungą. Lietuvos pasieniečiai ir šauliai pastatė paminklą tai tragedijai atminti. Dabar paminklas pievoje prie Bražuolės atsidūrė privačioje žemėje, tačiau galima jį apžiūrėti, tik prašoma dviračius palikti prie įvažiavimo ir laikytis tam tikros tvarkos. Akmeninis paminklas apniokotas vandalų, tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir parko direkcijos pastangomis kiek įmanoma sutvarkytas.

Tuo pačiu keliuku grįžtame į trasą ir važiuojame į Panerių miško regyklą. Tai kelis šimtus metrų per proskyną nuo poilsio aikštelės nutolęs medinis bokštas, iš kurio puikiai matosi ne tik Verkšionių, Kulio kilpos miškai, kalvos, bet ir Kernavės bažnyčios bokštai, nutolę 14 kilometrų, už upės. Tik reikia, kad diena būtų skaisti. Iš regyklos aikštelės besigrožint apylinkėmis, gal jau ir sumuštinį sukrimsti metas.

Pailsėjus dalį kelio reikia pavažiuoti asfaltu, prieš tai pasukus į dešinę. Netrukus pirmą kartą sublizga Neries vandenys. Pakeliui lieka paupio sodybos ir didelė Lakštingalų sala, nuo kurios galo meškeriotojams patogu pasroviui užmesti meškeres. Sumažėjusi Neries tarša lėmė gana didelę žuvų, taip pat retų ir praeivių, įvairovę. Upėje šiose vietose gyvena 34 žuvų rūšys, 14 iš jų – retos, o skersnukiai ir šamai, deja, išnyko. Kasmet į upę išleidžiama lašišų ir šlakių, išaugintų Žeimenos lašišinių žuvų veislyne.

Dabar mūsų tikslas – Panerių dvaras, pro senus medžius netrukus suboluosiantis kairėje. Jis buvo įkurtas kaip karališkoji valda, vėliau keitėsi šeimininkai, prieškaryje dvaro valdytojas iš čia beveik nesilankančio kunigaikščio išsipirko dalį žemių ir pastatė medinius namus pensionui. Čia buvo įrengta valčių prieplauka, teniso kortai, žiemą – slidinėjimo trasos. Tad ši vietelė tapo patraukli poilsiautojams, ypač ją pamėgo menininkai. Kadangi dvaras buvo visai netoli demarkacinės linijos su Lenkijos užgrobtu Vilniaus kraštu, čia vykdavo įvairūs inteligentijos susibūrimai, diskusijos apie to meto politikos realijas. Buvo populiaru nuo čia rengti patriotinius žygius valtimis iki Kauno. 

Abiejuose Neries krantuose plyti didžiausias regioniniame parke Velniakampio  kraštovaizdžio draustinis (3249 hektaro). Čia upė daro Didžiąją kilpą, kurios ilgis 11 km, o plotis sąsmaukoje tik 2 km. Čia išlikęs senas natūralus Panerių miškas. Tai – Vakarų Taigos tipo miškas, kuriame veši 100-150 metų amžiaus medžiai, guli kritusiųjų kamienai. Nelabai daug išlikę tokių miškų. Deja, sovietiniais laikais iškirstus plotus buvo įprasta atsodinti vienos rūšies medžiais, o biologinės įvairovės požiūriu tokie miškai beveik beverčiai. Panerių miške išlikę ir nemažai pušų su įrėžtais trikampiu žemyn rėžiais – taip būdavo renkami jų sakai chemijos pramonei. 1965 m. tokiu būdu visoje respublikoje buvo pririnkta daugiausia sakų – 1830 tonų. Dabar šioms pušims yra apie 130 metų, nes sakinti atrinkdavo 80-90 metų amžiaus sveikus, ne plonesnius nei 30 cm storio medžius.

Palei upę Velniakampio kilpoje įrengtos aštuonios laikino poilsio vietos. Kai kuriose iš jų yra laužavietės, apdėtos dideliais akmenimis, masyvūs mediniai stalai ir suolai, pavėsinės, iki upės leidžiasi laipteliai. Tik jose negalima apsistoti su palapinėmis. Tačiau turistų, ketinančių pabūti ilgiau, apsinakvoti, laukia Bražuolės stovyklavietė, iš kurios ir pradėjome kelionę. Visose poilsio vietose gana tvarkinga, nors vienur kitur akis bado numestas polietileno maišelis, butelis ar popiergalis. Vienoje poilsiavietėje radome standartinę metalinę lentelę, kurioje ant raudono fono kreipiamasi: „Šiukšlintojau, pagalvok ar norėtum prisėsti pailsėti prie šiukšlių kalno?“ Prašoma būti nepakantiems gamtos teršėjams, užsirašyti jų automobilio numerį, nufotografuoti, pranešti policijai ar parko direkcijai. Nepatiko, įžeidė „jautrius“ niekdarius, ir skardoje žioji skylės nuo šūvių...

Neris teka kairėje, o mes kartais ties aukštu skardžiu, kartais lėkštesniu krantu riedame smėlėtais keliais per miškus. Dabar reiktų nepražiopsoti mitologinių akmenų, kyšančių smarkioje tėkmėje. Štai kitame krante srovės plaunama „Užkeikta veselia“. Pagal padavimą, nuotakos motina prakeikė būsimą žentą, kuris jai netiko, ir visi vestuvininkai suakmenėjo, kai kėlėsi per Nerį. Manoma, kad tokie padavimai apie vėlių būseną vandenyje tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių siejami su senaisiais laidojimo papročiais. Vėl kitame krante – didelis plokščias Bobų akmuo – ant jo Verkšionių kaimo moterys kultuvėmis velėdavo skalbinius. Ir vasarą, ir žiemą. Upėje guli Balnas, ant kurio tekdavo pasėdėti užstrigus sieliams, Povilėlis, Tilvikas, Žurdakas. Ant Švento akmens sielininkų papročiu 19 a. palikdavo duonos ir druskos auką upei.

Lietuvoje žinoma apie tris šimtus pilkapynų. Vieną iš jų dabar pasiekiame. Tai Padūkštų pilkapynas. Ankstyvieji pilkapiai buvo apjuosiami akmenų vainiku, nuo 6 a. – grioveliais su paliktais keturiais praėjimais, nukreiptais pagal pasaulio šalis, kuriais apeigų metu gal ateidavo lankyti palaidotų artimųjų. Pilkapyną žymi dvi medinės skulptūros ir šiuolaikinis aukuro akmuo. Viena skulptūra vaizduoja ilgabarzdį senolį, kita – skirta žirgui: mūsų protėviai kariai kartais būdavo palaidojami su savo žirgu.

Šniokščia upė per akmenuotąją Purvės rėvą. Čia sielininkų tykodavo pavojus užsikabinti už kokio akmens. Tokiu atveju kartais tekdavo net sielius išardyti. Dar pavažiavus upės krantu, upė daro staigų posūkį, lyg užveržia Velniakampio kilpą. Artėjame prie Peklynės kalno. Jau lyg ir nuovargis jaučiasi, o žemėlapyje matant užrašą „kalnas“, ir dar tokiu vardu, pagalvoji, jog teks smėlio taku stačiai pūškuoti. Tačiau keliukas kažkaip beveik savaime užsirango ant tos Peklynės, iš šios pusės nėra statu. Tačiau pažvelgus žemyn į upę ir toliau, į kitą krantą, supranti esąs aukštai. Smėlėtas skardis tiesiog smenga į upės srovę, o žvilgsnis klajoja toliais. Atsisėdus ant suolelio akmeninėmis kojomis, pagalvoji, kad šiame parke gražu net Peklynėje.

Vėl miškais ir per jų supamą kaimelį miname link Ausiutiškių konglomerato. Čia teks palikti dviračius miške, nes nusileisti nuo smėlėto skardžio ir taip nelengva. Iš dešinės, gilioje raguvoje,  čiurlena šaltiniai. Leidžiamės link Neries labai stačiu šlaitu, ir pastangos apvainikuotos: galima nusifotografuoti prie lietuviškos uolos. Konglomeratas – tai nuosėdinė uoliena, kurią sudaro susicementavęs įvairiagrūdis smėlis, žvirgždas, gargždas, rieduliai. Ausiutiškių konglomeratas –  neįprastos formos darinys, lyg nebylus geologinės praeities liudininkas, stūksantis ties buvusiu Ausiutiškių vienkiemiu, prie pat upės vagos.  Konglomerato aukštis – per 2 m, ilgis – 5,5 m, plotis – per 3 m. Konglomeratai susiformuoja dėl sudėtingų požemyje vykstančių hidrocheminių procesų, kai žvyro sluoksnyje išsikristalizuoja kalcitas. Antrasis konglomerato luitas kėpso skardyje aukščiau.

Į kitą pusę paėję kelis šimtus metrų, aplankome Karvutę – didelį akmenį vandenyje, kurį nuo seno žmonės gerbė ir savotiškai mylėjo. Nes sakydavo, kaip karvutė duodavo pieno, taip šis akmuo teikdavo žuvis: net tuomet kai kitur Neryje nesisekdavo, čia žvejo laukdavo geras laimikis.

Pakeliui vėl randame nuorodą į jau aplankytą Pinyklos šaltinį. Gaivinamės ir ištuštėjusias gertuves galima prisipildyti. Pačios gamtos taip surėdyta, kad nusiprausus žygio prakaitą, šį kartą daugiau jo lieti nebeteks. Keliukas vingiuoja daugmaž žemyn, todėl iki starto vietos – Bražuolės poilsiavietės riedame lengvai, net su vėjeliu. Dar nesibaigia ir maršruto objektai paslaptingais vardais. Pakeliui „Raganų ratas“ – tai miško plotas, kuriame ypač daug visaip keistai išsikraipiusių pušų.

Velniakampio kilpos keliukai atvedė į vietą, iš kur išvažiavome. Šniokščia Bražuolė, neša vandenis į Nerį, kurios krantais norėtųsi pakeliauti dar ir dar.

Linas Senkus

Eko keliautojo atmintinė

Pastaba: Neries regioninis parkas neturi patvirtintų lankymosi Neries regioniniame parke taisyklių.

Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos  regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.



A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt