A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Router.php

Line Number: 96

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Output.php

Line Number: 51

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 227

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 248

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 974

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 220

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 39

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 119

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 123

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 138

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 824

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /var/www/virt/keliaukkitaip.lt/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Session.php

Line Number: 671

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 427

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 428

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk Kitaip

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Sakmė apie Kančiogino ežerą


 

Nei miesto, nei miestelio, nei didesnių sodžių neužtiksi nuo Švenčionių iki pat Mielagėnų. Tik kalvos, kalvos, kalve­lės, nuokalnės... Kai kur tarp jų įsprausti ežerai ežerėliai spindi, o tolumoje, kiek tik akis užmato, dunkso tamsiaskariai miškai. Tarpais pasitaiko dirbamos žemės ar pievos lopi­nėliai, nes žemės čia akmeningos, didelių derlių nesusilau­kia. Bet apylinkių grožis ir miškų glūdumos viską atperka.

Visai netoli Švenčionių, giliame slėnyje, puikuodama-sis žaliu tarsi smaragdas vandeniu, tyvuliuoja Bėlio ežeras, o prie jo tarsi nuotaka prigludęs mažytis Bėliukas. Statūs, aukš­ti, medžiais apaugę šlaitai, šaltiniuoti krantai ir šaltokas van­duo sudaro senoviškų kalnų įspūdj. O žalias tarsi smaragdas vanduo lyg ir pritraukia, padidina čia sklindančių balsų gar­sus, šitaip suteikdamas ežerams dar daugiau didybės. Iš čia pradeda savo kelią į Daugavą ir nedidelė upelė.

Tekėdama per tankius miškus, prabėgdama pro daugy­bę tarsi karoliai ant jos suvertų ežerėlių, ji daug kartų keičia savo vardą: tai Sirveta, tai Kančioginą, tai Erzvėta, tai Birve-ta... Vis, atrodo, skuba kažkur, lyg norėdama ištrūkti iš neri­mastingų mūsų laikų glėbio, tarsi gyva būtų. O gal ji iš tikrų­jų gyva? Paklausykime, ką bėgdama upelė čiurlena...

* * *

Seniai, labai seniai, kai dar Nalšios žemėje neįžen­giamos paslaptingos ir gąstingos sengirės stūksojo, o juo­se šeimininkavo vien meškos, vilkai ir stumbrai, kai dar net Šventėnų nebuvo, dabartinio šaltoko Kančiogino ežero vietoj stovėjo didžiulis miestas - su baltais mūrais, plačio­mis, akmenimis grįstomis gatvėmis, aukštomis gynybos sie­nomis ir dantytais kuorais viršuje.

O pačioje garbingiausioje miesto vietoje, galingų šim­tamečių ąžuolų prieglobstyje, senolių šventykla buvo. Seniau­si krašto žyniai čia šventąją ugnį kūreno, o žmonės jų patari­mo klausti ateidavo.

Šio krašto valdovas Ringis iš Rikvaldų, senosios baltų giminės, narsus karys ir išmintingas buvo. Šimtai jo kareivių

 dieną naktį budriai saugojo aukštas miesto sienas nuo nesu­valdomų stepių klajoklių ir vis dažnesnių slavų antpuolių. Tad retas kuris su nedorais kėslais išdrįsdavo čia rodytis. To­dėl žiemą vasarą miestas buvo pilnas pirklių ir prekeivių, Di­džiuoju Gintaro keliu pro šias gūdžias vietas keliavusių ir po ilgos pavojingos kelionės ieškojusių poilsio. Teisybė, nema­žai jų čia ir baigdavo savo kelią: vietoj geležį, druską ir šilkus pardavę, kailių ir medaus, vaško ir pelenų savo kelionmai-šius prisikrovę bei ramiai pailsėję, vėl atgal į pietus traukda­vo. Kiti traukdavo dar toliau - Žiemių pusėn, kur Sėlą, Lat­galą ir net suomių kraštus pasiekdavo.

Tuo metu valdovo dvare augo dukra, gražuolė Sirveta. Tikras gamtos vaikas ji buvo: giriose, paežerėse ir laukuose

 jos dainelės skardendavo, jos švelnus balselis skambėdavo. Dažniausiai ji bėgdavo į slėnį, kur Bėlis, šauniausias ir nar­siausias Ringio karžygys, gyveno ir vis savo žirgą mudrino. O Bėlio vardą visi žinojo! Kiti jaunikaičiai su pavydu nužvelg­davo jį prajojantį, o priešai drebėjo vien išgirdę jo vardą. Niekas nei jėga, nei narsumu negalėjo jam prilygti. Ugnim žiorodavo jo žirgo karčiai, kibirkštis skėlė jo žirgo kanopos, žaibus svaidė jo kalavijas, kai mūšin Bėlis išjodavo. Daug, oi daug priešų nuo jo rankos buvo kritę. Bet čia... Tai juokda­vosi ji, kai šaunuolis karžygys, jos dainų užsiklausęs, kalaviją šveisti pamesdavo...

Laikas bėgo ir Sirveta augo kaip liepa. Vis tokia pat ne­rūpestinga, kaip vaikas buvo: vis pasišokinėdama bėgiodavo po pilies sodą, sustodama pasiklausyti tik paukščių čiulbėji­mo. O gražuolė buvo kaip reta. Ir pasklido kalbos apie jos grožį. Patiko Bėliui jos balti tarsi lino plaukai, mėlynos kaip vasaros dangus akys, skambus kaip varpelis balsas. Bet pati­ko Ringio dukra ir kitiems jaunikaičiams. Ne vienas didžiū­nas jau ir pirštis buvo atvažiavęs. Tačiau ji savo širdelės nie­kam neatvėrė, o visiems vilingai sakydavo:

Dar palauk...

Per jauna dar, - pritardavo švelniu žvilgsniu palydė­damas ją ir tėvas, kuriam Bėlis taip pat buvo prie širdies. Tik nenujautė senasis, kad jo svajonėms nebus lemta išsipildyti.

Atklydo vieną kartą j tą kraštą pasaulio perėjūnas Ma-kutis. Niekas nežinojo, iš kur jis atsirado, bet karys buvo narsus. Ant žirgo kaip nulietas sėdėjo, o rankos tvirtumu vienam tik Bėliui tenusileisdavęs. Tad daug nesvarstęs ir pri­ėmė jį valdovas tarnybon. Bet niekas nežinojo, ką Makutis bus slapčia supinklijęs, nenujautė Ringis, kad tikrą gyvatę užantin priėmė. O Makučio tikslas buvo vienas: bet kokiu būdu gauti gražuolę Sirvetą. Galėjo, tiesa, jis garbingai pas kunigaikštį Ringį atjoti ir kaip dera - pagal papročius pasi­piršti, bet matė, kaip ji net didžiausius turčius, šauniausius karžygius atstumdavo, matė, kaip dažnai ji Bėlio sodžiaus pusėn nubėgdavusi. O jo žirgas, deja, nebuvo aukso pasa­gom kaustytas, vietoj rūmų - tik medinė trobelė miesto pa­krašty stovėjo, o ir jėga bei šaunumu, jautė, Bėliui neprilygs. Ir sugalvojo nedorėlis Makutis padaryti kitaip...

Tuo metu Kijevo kunigaikštis Vladimiras, Didžiąją Ki­jevo karūną krikščionybei palenkęs, sugalvojo visas baltų žemes pavergti. Tam surengė jis didelį žygį į Šiaurę, kur Rygoje dorieji Rikvaldai nuo amžių viešpatavo. O jo ke­lias Daugavos upės link per šį kraštą ėjo. Kruvinas buvo Vladimiro kelias, bet ir jis ne visas pilis įveikdavo, o apie Ringio pilį - kol kas nė nesvajojo. Deja, visais laikais buvo išdavikų šventoje Lietuvos žemelėje. Kaip šunelis atšliaužė atbulas prie Kijevo kniaziaus kojų Makutis, jo drabužio kraš­telį pabučiavo, savo rudu seno karžygio apsiaustu Vladimiro kojas nušluostė ir tarė:

-     Aš trokštu Sirvetos, gražuolės Ringio dukters. Atsiųsk savojo Dievo tarnus auštant, o narsiausius karius paslapčia -sutemus, ir miesto vartai bus tau atviri...

Ir atvyko. Sutartą dieną prie miesto vartų pasirodė tu-^zinas šventikų, kito tuzino Vladimiro pasiuntinių lydimi. Dar tiek pat elgetomis ir maldininkais apsirėdžiusių jo kariūnų prie miesto susirinko, o slaptais miško takeliais artėjo ir visa kariauna. Ir ėmė atvykėliai su mūsų žyniais derėtis - kieno dievai esą galingesni. O patys tik apylinkes žvalgė ir klastin­gų sutemų laukė. Ringis, kaip paprastai, buvo ramus. Ne pir­mą kartą kitatikiai mėgino savąjį dievą atnešti: tai geruoju, tai klasta, tai jėgos griebdavosi, bet Ringis tikėjo savo mies­to sienų stiprumu, kovose išbandytų karių narsumu, senųjų žynių išmintimi.

Senieji pagonių dievai iškart pamatė atvykėlių klastą ir dangaus ženklus ėmė Ringiui siųsti: tai Saulė švietė, tai lie­ptus lijo, tai Perkūnas giedrame danguje trankėsi, o ugniniai Kalavijai dangų dažė, tai staiga vėtra, iš nežinia kur įsisuku­si, medžius iš žemės rovė. Bet Ringis viso to nesuprato. O žyniai visą dieną su atvykėliais derėjosi ir dangaus ženklus savaip suprato. Su dievais bendraudami, daug jų dieviškųjų paslapčių žinodami, jie net šventųjų upių upelių vandenį per­eiti kojų nesušlapę galėdavo, todėl nė nemanė kitatikiams nusileisti. Ir tarė atvykėliams mūsų vyriausiasis žynys:

-     Aš pereisiu vandenį nuo vieno kranto iki kito kojų nesušlapęs. Ir tegu nuskęsiu vidury vandenų, jei man dievas Perkūnas nepadės. - Susirinkusiai miniai atidžiai stebint, jis savo pažadą tęsėjo.

Klastingieji Vladimiro krikštytojai nieko daryti nė ne­bandę. Jie net tariamai pripažino, kad mūsų žemėje viešpa­tauja tik mūsų dievai, ir, žemai nusilenkę, ėmė prašytis nak­čiai j miestą įsileidžiami, idant galėtų saugiai pernakvoti, pa­garbą mūsų dievams atiduoti, už jų valdovo Vladimiro pra­lietą nekaltų žmonių kraują atgailauti, o išaušus toliau žadė­jo keliauti. O patys tik laukė nakties.

Geros širdies buvo senasis Ringis - sutiko įsileisti at­ėjūnus pro miesto vartus. Tik Sirvetos širdis netikėjo klajū­nais atėjūnais: prašė, maldavo tėvą, kad neįsileistų į miestą svetimųjų tunto.

- Nesigailėk, tėve, atėjūnų. Pro gailestį lenda vergetos ir kitokie tinginiai, kurie po pasigailėjimo tampa tautos šir­dies kinivarpom, pelėm graužikėm. Gaila... Visų gaila... Bet tavęs, tėve, jie nepasigailės! - Sirveta kalbėjo, ieškodama įti­kinamų žodžių. Bet veltui...

Nenorėjo galingasis valdovas laužyti senųjų baltų sve­tingumo papročių... Tad nepaklausė dorasis Ringis savo duk­relės, nepaisė aiškių dangaus ženklų, patikėjo atvykėliais. Tik nakčia, kai vėjas nurimo, o šventąją ugnį vien krivis ir vaidi­lutės saugoti pasiliko, pamatė Ringis suklydęs.

Išsitraukę po plačiais vienuolių apsiaustais ilgai slėp­tus kalavijus, užpuolė Vladimiro žmonės pilies sargybą ir, Makučio padedami, atidarė miesto vartus. O Vladimiro ka­riauna, slapta per miškus atkeliavusi, jau buvo čia pat...

Krauju patvino miestas. Užpuolikai žudė ir naikino visa, kas po ranka papuolė, o ąžuolinė Perkūno statula, skaldoma į šipulius, žmogaus balsu dejavusi: kokie žiaurūs buvo atėjū­nai. Ta dejonė buvo ir dangaus šauksmas, ir tėvo gaili rauda, ir motinos klyksmas. Viskas vienu metu. O sukapoto dievo skeveldros plačiai po apylinkes tiško ir baltais akmenimis vir­to. Tai todėl lig šiolei čia visur tiek daug akmenų - skaldytų ir tarytum gyslomis išvagotų.

Makutis nerimo. Neradęs savo išsvajotosios, įnirtęs jis drauge su Vladimiro kareivomis geležimis sukaustytą Ringį kankino. Tuo tarpu Sirveta slaptais požemio keliais iš mies­to išsigavo ir gerai pažįstamais kloniais, žaliomis pakriūtė­mis pas Bėlį nuskubėjo. Deja, buvo per vėlu. Nuo aukšto kalno jiedu tik degančią naktį išvydo ir priešų kapojamo Die­vo aimanas išgirdo. Prisiminė tada Sirveta, kokias kruvinas baisybes matė, kokias tėvo kančias girdėjo, ir išsiveržė išjos jaunos širdies skardus lyg rago gausmas, stiprus kaip vėtros šėlsmas - jos širdies šauksmas. O žali smaragdo karoliai, ka-dais Bėlio jai dovanoti, pažiro į visas puses.

Dieve! Nors kančioj apgink!

Kančioj gink... Kančio...gink... Kančio... gin... - ža­liaisiais kloniais ir kalvomis atsiliepė trūkčiojantis aidas.

Kančioj gink... Kančio... gink... Kančio... gin... - aidė­jo lyg užkeikimas po visą Nalšios kraštą.

Staiga pakilo vėjas, sužaibavo sudundėjo ir... prasmego skradžiai žemėn visas ligi šiolei klestėjęs miestas. Su savo rūmais, mūrais ir su priešais klastūnais. Liko šlamėti ir liu­dyti tik susimąstę šventi ąžuolai ir ligi šiol miestą supusios šimtametės girios. O karžygys Bėlis su skausmo kamuojama Sirveta iš sielvarto dviem giliais ežerais pavirto ir srauniu upeliu kloniais, pakriūtėmis, giriomis ir pievomis, kuriais Sir­veta pas Bėlį atbėgdavo, ten, kur neseniai didis miestas dunk­sojo, amžiams nuskubėjo. Savo vandenyje jiedu didelę kraš­to nelaimę paslėpė.

*   *   *

Ir šiandien ten, kur bernelis Bėlis gyveno, tyvuliuoja du ežerai: Didysis Bėlis ir Mažasis Bėlis. Jie perskirti tik siau­ros tarsi gražuolės kasa sąsmaukos. Vanduo juose viliojamai žalias tarsi smaragdas. Sakoma, jis tokią spalvą įgavęs nuo vėrinio brangakmenių, kuriuos Sirveta pabėrė. O ežerai to­kie gilūs, kad dar niekam nepasisekė jų dugną pasiekti, visų brangiųjų senovės karoliukų susirinkti.

Tuo takeliu, kuriuo mergaitė bėgiodavo, ir šiandien srauni upelė Sirveta teka į Kančiogino ežerą, į tėvo glėbį įpuo­la. Prie pat ežero ąžuolais apaugusi priemolinga šiaurinė nuo-šlaitė ir šiandien po senovei Ąžuolija vadinama. Toliau nuo vandens, ant žvirgždingų kalvų sunkias anų laikų dūmas dū­moja tamsūs karūnuoti eglynai, o jų papėdėje srūva šaltiniai. Švarūs kaip žuvusios mergelės ašaros. O upeliūkščiai, kurių vieni lyg siūliukai pasuka į upelę, kiti - į vadinamuosius mas-koliukų akivarus, kuriuos dabar vietiniai žmonės prietarin­gai apeina: sako, čia girdėti nutrenktų prakeiktųjų atėjūnų aimanos.

Toje vietoje, kur slaptas požemis baigėsi, šiandien Kan­čiogino kaimas išstatytas. Seni žmonės sako matę jaunystėje tą slaptą požemį, iš jo sklidusias dejones girdėję. Esą tai mū­sų senieji dievai dejuoją, kad mes juos užmiršome. Dar kiti sako, kad jaunystėje matę senovinius prosenelių metrikus, to miesto raštininkų išrašytus.

O Makutis? Nuo seno bylojama, kad išdavikas Makutis tarp savų vietos nesuradęs. Tad svetimtautę žmoną gavęs, sve­timiems ir tarnauti nuėjęs. Net ir vardą pasikeitęs, pagal svetimtaučių papročius prailginęs. Gal ir dabar tarp mūsų jo vaikų vaikaičiai gyvena, slapta svetimiems tarnaudami...

 

 

 

 

 

Šarūnas Laužadis „Nalšios žemės paslaptys“ – Utena, 1998

 



A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt