A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Router.php

Line Number: 96

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Output.php

Line Number: 51

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 227

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 248

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 974

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 220

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 39

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 119

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 123

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 138

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 824

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /var/www/virt/keliaukkitaip.lt/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Session.php

Line Number: 671

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 427

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 428

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk Kitaip

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Varnių regioninis parkas


Pačiame Žemaičių žemės viduryje įsikūręs Varnių regioninis parkas. Jis tiesiog prisodrintas gamtos ir kultūros paveldu, todėl čia atvykti verta ne vienai dienai. Juk vien faktas, kad čia išskirti net 32 įvairaus pobūdžio draustiniai ir dar gamtinis rezervatas, pats byloja už save. Čia nuo aukščiausių kalvų bei piliakalnių atsiveria užburiantys Žemaičių kalvyno vaizdai su miškais, kurie užima beveik trečdalį parko teritorijos, pelkėmis ir ežerais. Čia, prie Lūksto ežero, yra vienintelė vieta ne pajūryje, kur galima rasti gintaro. Parko teritorijoje prasideda didžiosios Žemaitijos upės. Čia yra atrasti seniausi ne tik Lietuvoje, bet ir visame Rytų Pabaltijyje žmonių palaidojimai. Šiose žemėse labai narsiai buvo kovojama su kryžiuočiais. Čia – Varniai, laikomi vienu iškiliausių Lietuvos kultūrinių ir religinių centrų. Po Žemaitijos krikšto Varniai, tapę Medininkų vyskupijos centru – tokį parėdymą paliko Vytautas Didysis – juo išliko iki pat XIX a. antrosios pusės. Mikalojus Daukša čia išleido pirmąsias lietuviškas knygas Didžiojoje Lietuvoje. Iš čia pasklido Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdis, tad simboliška, kad iki šiol Varnių katedroje stovi šio vyskupo krėslas.

Parko teritorijoje aptiktos 182 paukščių rūšys, iš kurių net 49 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Biržulio ir Stervo ežerų nendrynai bei meldynai, aplinkiniai pelkynai ir miškeliai – jų namai.  Biržulio botaniniame-zoologiniame draustinyje, Stervo gamtiniame rezervate, taip pat Debesnų, Paršežerio, Kauklių, Antkantų, Sydeklio pelkėse peri didieji baubliai, papuošę ir parko emblemą,  vištvanagiai, pievinės lingės, tetervinai, gervės, švygždos, plovinės vištelės, griežlės, pilkosios ir žaliosios meletos, plėšriosios medšarkės, ūsuotosios zylės, mažieji ereliai rėksniai bei kiti reti  paukščiai. Miškuose gana gausu stirnų, šernų, elnių, lapių, pilkųjų kiškių, miškinių ir akmeninių kiaunių, žebenkščių. Stervo gamtiniame rezervate aptinkami į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti baltieji kiškiai. Prie vandenų darbuojasi bebrai, gana dažnos kanadinės audinės bei į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos ūdros. Gyvena ir briedžių, o Pagirgždūtės miškuose - ir vilkai. Parke aptikta nemažai šikšnosparnių rūšių, net Varnių bažnyčios rūsiuose yra kelių šikšnosparnių rūšių žiemavietės.

Varnių regioniniame parke pėsčiomis, dviračiu ar automobiliu galima keliauti nuo vieno piliakalnio prie kito. Siūlomi keli maršrutai, tik derėtų atsiminti, kad dauguma trasų - žvyrkeliai. Pietinis žiedinis: Varniai – Vembūtų piliakalnis – Kūlgrinda – Bilionių piliakalnis – Aukštagirės apžvalgos bokštas – Medvėgalis – Varniai, sudarytų apie 60 km. Šiaurinis žiedinis: Varniai – Pavandenė (Moteraičio, Sprūdės piliakalniai ir Sakelių mauzoliejus) – Šatrija – Biržuvėnai – Žąsūgala – Varniai, sudarytų apie 70 km. Paukščių stebėjimo mėgėjams įrengti du paukščių stebėjimo bokšteliai prie Stervo rezervato ir Biržulio ežero, Virvytės ištakose. Tačiau pačiame Stervo gamtiniame rezervate draudžiama lankytis, taip pat atlikti tyrimus ir stebėjimus be Varnių regioninio parko direkcijos raštiško leidimo. Keliautojams draudžiama lankytis ir Ankantų, Baltežerio, Debesnų, Kauklių, Sydeklio telmologiniuose draustiniuose nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d., ten galima vaikščioti tik bendro naudojimo keliais bei dirbamais laukais.

Organizuoti sąskrydžius, sporto, kultūros, sveikatingumo ir kitus masinius renginius, kuriuose dalyvauja daugiau kaip 100 žmonių (išskyrus miestų, miestelių teritorijas), bei mokslinius tyrimus parko teritorijoje leidžiama tik pateikus kitų institucijų leidimus ir gavus leidimą iš parko direkcijos.

Lūksto ežeras yra antras pagal dydį Žemaitijoje. Šiandien jis gerai žinomas dar todėl, kad iš visos Lietuvos prie jo krantų žmonės traukia į vasaros renginį „Bliuzo naktys“. Yra ką veikti ir žvejams. Bendras Lūksto plotas yra per 1000 ha, pakrantės ilgis apie 19 km. Leidimus žvejybai galima įsigyti Varnių regioninio parko direkcijoje (net ir vienai dienai). Žvejai dar turėtų žinoti, kad čia galima plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių variklių galia neviršija 8 kw. Leidimus žvejybai Gludo ežere galima įsigyti Kelmės rajono Medžiotojų ir žvejų draugijoje arba Varnių regioninio parko direkcijoje.

Dviračiais keliauti kviečia 23 kilometrų ilgio Aukštagirės pažintinis pėsčiųjų-dviratininkų takas, įrengtas Varnių regioninio parko pietinėje dalyje. Jis veda netaisyklingu ratu, trasa pažymėta rodyklėmis, kurios nurodo atstumą nuo pradinio jos taško. Tai Požerė, kur stovi skulptūrinis trasos akcentas – milžiniškas retro stiliaus dviratis su didžiuliu priekiniu ratu ir klaksonu ant vairo. Ne tik vaikams knieti ant jo užsiropšti fotografijai. Tačiau verta nusiteikti rimtam žygiui, nes keliautojo  laukia stačios įkalnės ir nuokalnės, kurių dalį lengviau įveikti pėsčiomis, stumiantis dviratį. Požerės miestelyje yra 1771 m. pastatyta Kristaus Atsimainymo bažnyčia su vietinių meistrų sukurtu mediniu barokiniu altoriumi. Prie miestelio yra senovinis kapinynas, kuriame nuo III a. laidota šimtus metų. Archeologai čia ištyrė daug palaidojimų, kuriuose žmonės buvo su žemaičiams būdingais papuošalais ir įrankiais. Įdomu, kad į vyro kapą kartais buvo dedama ir žirgo galva. Pasiekę Medvėgalį (234 m) ir ant jo užkopę, besigėrėdami nuo viršūnės atsiveriančiomis laukų, girių ir ežerų platybėmis, bandome dar patikrinti, ar tiksliai rašė Maironis: „Kai vidurdieny pažvelgsi nuo Medvėgalio aukštai, keturiolika bažnyčių aiškiai pamatai.“ Maždaug už 30  kilometrų dunkso Šatrija (228 m.). Man nuo vaikystės ji įsiminė, juk Šatrija – mėgstamiausia visų Žemaitijos raganų susirinkimo vieta. Iš tikrųjų, Šatrija – vienas žymiausių archeologinių paminklų. Tai įrodo gausūs archeologiniai radiniai: IX-XII a. degintiniai kapai, laidojimo urnos, dubeniuoti akmenys, gintariniai ir stikliniai papuošalai. Ant kalno stovėjusi medinė pilis, o pašlaitėje žmonės gyveno jau prieš kelis tūkstančius metų. Manoma, čia buvo vienas svarbiausių senojo lietuvių tikėjimo centrų, sunaikintų įvedus Žemaitijoje krikščionybę. Kaip rašė Simonas Daukantas bei Motiejus Valančius, ne veltui pirmieji Žemaičių vyskupystės kunigai rezidavo Luokėje, o ne vyskupystės sostinėje Varniuose: gal jie sekė šią senojo tikėjimo šventvietę.

Didingiausias Žemaitijos kalnas Medvėgalis užburia ne tik apylinkių vaizdais. Kai sužinai, kad čia stovėjusią tvirtą, vieną stipriausių Žemaitijoje, medinę pilį, pradedant nuo 1316 metų, net keliasdešimt kartų buvo apgulę ir puolė kryžiuočiai, pajunti dar didesnę pagarbą „milžinkapių didvyriams“, anot Maironio. Petro Dusburgiečio kronika sako, kad 1329 metais daugiau nei aštuoniolikos tūkstančių kariuomenė su kilmingais riteriais iš Europos šalių, net Anglijos karalystės, vadovaujama Čekijos karaliaus Jono iš Liuksemburgo, po ilgų kovų užėmė Medvėgalio pilį. Šeši tūkstančiai žemaičių tuomet buvo pakrikštyti, tačiau greitai nuo krikščionybės vėl atsimetė.

Toliau keliaujame pro Miltų kalną, Gojaus mišką su skroblais, Laumėkalnį bei Aukštagirės kalną ir pasiekiame Bilionių piliakalnį. Čia taip pat vyko aršios kovos su kryžiuočiais. Šis piliakalnis primena laiptuotą piramidę, matosi jo gynybinių įtvirtinimų terasos. Įžymus archeologas Liudvikas Kšivickis šį piliakalnį laikė vienu įdomiausių ne tik Lietuvoje archeologiniu paminklu. Pro dar vieną – Kartuvių kalną pasiekiame Paršežerį ir pabaigiame šią kelionę.  

Kitoje parko dalyje keliautojų, ypač moksleivių, laukia įdomus ir turiningas Jomantų miško pažintinis takas. Jame gausu gamtos paminklų. Telkšo įdomus nedidukas ežerėlis, vadinamas Vokšteliu. Jis tikrai unikalus, nes dėl kažkokių maitinimo ypatumų kasmet kinta vandens lygis. Sako, daugiau vandens gali būti sausringą vasarą, o lietums lyjant, lygis gali nukristi. Iš pelkėto ežerėlio kyšo medinio kauko galva, o rankutėse jis laiko medinę liniuotę, kuria matuoja vandens lygį. Kitų miško dievybių atvaizdai, išdrožti iš ąžuolo, pasitinka pačioje tako pradžioje. Be mistinio ežerėlio, Jomantų pažintiniame take galima išvysti gamtos paminklus: Didįjį ąžuolą, Triliemenį ąžuolą bei Jomantų akmenį. Pagrindinė Jomantų miško pažintinio tako paskirtis – suteikti galimybę susipažinti su mišku ir jo gyventojais, čia esančiais gamtos turtais, nauda žmogui, miškininko specialybe ir darbu, ūkininkavimu miške bei senosiomis tradicijomis. Čia lankytojų laukia „Miško dievų buveinė“, „Medžiofono aikštelė“, kur įvairaus ilgio tuščiaviduriais rąstais galima išgauti muzikos garsus, „Juodųjų paslapčių takas“, kelmais vedantis per pelkes prie iš šakų pagamintų tunelių, „Slibinų duobės“ ir lyno kelias, kuriuo galima persikelti per daubą. Ir kitos vietelės įdomios, ypač moksleiviams. Iš informacinių stendų sužinoma apie pelkių naudą, kas yra sanitariniai miško kirtimai ir kam jie reikalingi, kaip atkuriamas miškas ir kaip jis saugomas, kas yra trakas ar pomiškis. „Zuikių mokyklėlė“, esanti prie Didžiojo akmens, skirta aptarti viskam, kas pamatyta, čia mokytojai, atėję su vaikais, rengia įvairius konkursus ir varžybas. O pedagogų su klasėmis ir šeimų su vaikais Jomantų pažintiniame miško take galima dažnai sutikti. Po gyvųjų gamtos pamokų, kurių  negali atstoti niekas, tikėtina, jog čia pabuvusiems jaunėliams jau nekils ranka laužyti medžių, trypti augalų ar šiukšlinti gamtos. Pažintinio tako pabaigoje dar aplankome paminklą pirmajam Žemaitijos jūrų kapitonui Jonui Stulpinui, gimusiam čia, Jomantų kaime.

Lietuvoje surasta per 60 senovinių slaptų kelių – kūlgrindų, kuriais žmonės per pelkes ir kemsynus galėdavo greitai susisiekti ar pasislėpti. Manoma, kad jos įrengtos kovų su Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinais metu XIII-XIV a. Jos dar labai mažai ištyrinėtos. Yra tik vienintelė – Sietuvos kūlgrinda, esanti Varnių regioniniame parke, kurią galima oficialiai išbandyti savo kojomis, vedamiems parko darbuotojo. Kūlgrinda einama basomis, „kad geriau jaustume istoriją“, geriausia iš anksto apsirengti maudymosi kostiumą, nes gali tekti išsimaudyti vos ne iki kaklo. Iki kūlgrindos dar reikia pereiti pelkės dalį. Į tokį žygį eiti siūloma ne mažesniems kaip penktos klasės mokiniams, ir būtinai su vedliu iš regioninio parko. Kūlgrindos pagrindas kietas – apačioje akmenys. Tačiau nežinant kelio, galima kryptelti į šoną ir – gelmėn: Sietuvos pelkės gylis 5-7 metrai. Manoma, kad Sietuvos kūlgrinda – viena slapto kelio, jungusio Medvėgalio, Paršpilio ir Šiuraičių pilių įgulas, atkarpų. Kūlgrindos akmenys metai iš metų vežti žiemą ant pelkės ledo ir pavasarį nugrimzdavo ar būdavo leidžiami į iškirstas eketes. Taip susidarydavo slaptas kelias, einantis povandeninio pylimo viršumi. Profesorius Česlovas Kudaba Sietuvos kūlgrindą pavadino didžiu mūsų krašto archeologijos paminklu. Dabar galime leistis į žygį kūlgrinda kaip į įdomų nuotykį, tačiau atsargiai ant povandeninių akmenų statant kojas, pasukime mintis į tuos istorinius laikus, kai šie slapti keliai   protėviams reiškė išsigelbėjimą, o šarvuotiems įsibrovėliams –  mirtį Žemaitijos pelkėse.

Vienoje iš poilsinių, kur atsisėdome atsipūsti ir atsigerti arbatos iš termoso, Varnių regioninio parko vyriausiasis specialistas Linas Šedvilas, pasiklojęs žemėlapį ant stalo, parodė, kur esame. Ir pasakė, kad čia, prie Biržulio ir Lūksto ežerų, esančią teritoriją galima vadinti Žemaitijos širdimi. Pasak jo, čia daugiau kaip dešimt metų dirbo archeologų ekspedicijos, tyrinėjo šią teritoriją ir suformulavo teiginį, kad prie Biržulio jau prieš 6 000 metų buvo tankiausia Lietuvoje gyvenama vieta. Biržulio ir Lūksto duburio teritorijoje rasta 107 archeologijos paminklai, 161 šventvietė ir mitologinis objektas. O aplinkui išsidėstę net 23 piliakalniai. Tokia jų gausa rodo, jog šią teritoriją norėta itin apsaugoti. Manoma, kad XIII a. čia jau buvo įrengta ir veikė organizuota pilių sistema. Ji galėjo būti viena iš Žemaitijos gynybos grandžių. XIV a. visos Žemaičių žemės jau galėjo turėti bendrą vientisą gynybinę-signalizacinę sistemą. Įsiveržus priešams, įspėjimas ateidavo iš Panemunės pilių, ant kalvų uždegus laužus. Per trumpą laiką žinia apie įsibrovėlius pasiekdavo centrines Žemaitijos žemes, dabartinio Varnių regioninio parko piliakalnius. Šis būdas buvo patikrintas 1987 m. vasarą, kai archeologinės ekspedicijos dalyviai sutartu laiku, po vidurnakčio, perdavė ugnies signalus iš Medvėgalio, Girgždūtes, Moteraičio, Sprūdės, Širmės kalno, Alkakalnio, Žąsūgalos ir Šatrijos. Stebėtojai šiose buvusiose žemaičių tvirtovėse ir dominuojančiose apylinkių kalvose puikiausiai matė signalus. Nuo 2006 metų laužų sąšaukos ant kalnų ir piliakalnių rengiamos kasmet rugsėjo 22-ąją, minit Baltų vienybės dieną.

Kalbėdamas apie dar senesnius laikus, parko vyriausiasis specialistas L. Šedvilas sakė, kad Biržulio ežero aplinkoje galime atsekti visą mūsų tautos priešistorę. Tai liudija archeologų radiniai, siekiantys net 10 000 m. pr. Kr. Pabiržulio archeologiniame draustinyje galima atsekti vėlyvojo paleolito kultūrų raidos pėdsakus, senųjų indoeuropiečių atėjimą, jų maišymąsi su vietiniais gyventojais, bendrų mūsų protėvių – baltų  susidarymą. Žmones įsikurti prie ežero traukė jo žuvingumas. Be to, pro čia esančią sąsmauką vykdavo šiaurinių elnių migracija, todėl buvo patogu juos medžioti ir prisiruošti atsargų žiemai. Įrankius žmonės tuomet darėsi iš kaulo, rago, titnago. Savo mirusiuosius laidojo Spigino salos kalvoje. Joje aptikti 4 kapai. Trys iš jų mezolito laikotarpio, kurie pagal radiokarboninius tyrimus datuojami nuo 6 660 m. pr. Kr. Kaip pabrėžė L. Šedvilas, šie kapai yra seniausi akmens amžiaus žmonių – medžiotojų ir žvejų palaidojimai Lietuvos teritorijoje ir vieni seniausių Rytų Pabaltijyje. Pabiržulio archeologiniame draustinyje išsiskiria Donkalnis. Čia aptikta senovės gyvenvietė su alkviete ir kapinynu, kur kapai išdėstyti aplink didžiulį Alko židinį, kuriame šimtmečiais buvo aukojama. Manoma, kad čia būdavo laidojami tik išskirtiniai žmonės. Ritualinis Donkalnio kompleksas egzistavo apie 2000 m. Čia buvo surastas unikaliausias dvigubas Žynio kapas. Jame rasti gausiai amuletais papuošti, raudona ochra apiberti vyro ir šalia jo palaidotos (greičiausiai specialiai nužudytos) moters palaikai. Net 57 žvėries dantų amuletais papuošta vyro galva byloja apie jo turėtą ypatingą padėtį visuomenėje. Amuletais užkimšti buvo visi organai, kuriais mirusysis galėjo jausti pasaulį, jais papuoštas ir visas kūnas. Šiuos archeologinius radinius dabar galima pamatyti Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje.

Varnių regioniniame parke, Kūlio Daubos kaime, gražioje vietoje ant Virvyčios upės kranto stovi 1851 m. vandens malūnas, išlikęs beveik nepakitęs iki mūsų dienų. Jis, maksimaliai išsaugojus autentiką, dabar pritaikytas poilsiui ir turizmui. Matyti, kad senasis malūnas atkurtas ne tik su atsakomybe, bet net meile. Ši vieta turi aurą. Malūno šeimininkas savo veiklai pasirinko taiklų šūkį: „Idealus poilsio balansas“. Pakeliavus po Varnių regioninį parką, mane apėmė jausmas, kad tokiais žodžiais galima būtų apibūdinti ir visą mūsų kelionę po šią nuostabią žemę – Žemaitijos širdį...

Linas Senkus

Keliautojo atmintinė - Varnių regioninio parko lankymo taisyklės

Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos  regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.



A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt