- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

Aukštaitijos nacionalinio parko padavimai


Ginučių piliakalnis

Papiliakalnės laukuos yra kalnas. Prieš patapą te buvo didžiausias mietas ir bažnyčia. Kai buvo patapas, patapijo laukus, apinešė miestą ir bažnyčią, padarė kalną. Vidury kalno skylė, ties varpine. Močiai senelė pasakojo: gano piemeniokai nedideli, primeta akmenų – rytą visi ore.

Vienas piemeniokas buvo drąsus. Atsinešė virvę ilgą ir sako:

– Jūs mane leiskit ton duobėn, aš padabosiu, kas te yra.

Tada piemenys ažurišė virve vaiką, inleido duobėn. Anas pradėjo tąsyt virvę, anys ištraukė. Anas posakoja, ką matęs. Sako:

– Sėdi karalaitė, an stalo šviesu šviesu. Prie stalo šuva tupi, liežuvį iškoręs turi. Pasakė karalaitė: „Jau daugiau neateik tu. Ir tu teip sėdėsi.“

P.: Paulina Kudabaitė, 58 m., Antrų Salų k., Linkmenų apylinkė. U.: E. Dagytė ir D. Krištopaitė. Sg. LTR 3718(200)

 

Ginučiai

Anksčiau, kai būdavo karai, kai su rąstais, su strėlėmis kariaudavo, tai čia gynybos vieta buvo. Ir nuo to „Ginučiai“ – kaimo pavadinimas atsirado.

P.: Jonas Ivanauskas, 61 m., Ginučių k., Palūšės apylinkė. U.: N. Vėlius. Sg. LTR 3715(107)

 

Pilelė

Kitam šone Kulio ežero yra Pilele. Te buvo karčiama. Kalne yra duobė. Kai ganiau, mačiau skylę, siauresnė kaip viedras. Seniau piemenys mėtydavo jon kepures. Inlėkė vieno bernioko kepurė. Jis inlindo pasiimti. Daboja – sėdi ragana an skrynios, klausia:

– Ko tu atėjai?

– Kepurė inlėkė.

Paėmė skrynią atadarė, pasėmė pilną kepurę aukso ir atadavė.

Kitą vaiką močia pamokė: tu norakiai inmesk kepurę. Inmesk ir inlįsk pasiimt.

Inmetė ir inlindo. Ragana sako:

– Tu norakiai inmetei. Ne tik kepurė, bet ir tu neišeisi.

Tas berniokas negrįžo. O skylės niekas nekliudė, ana užaugo.

P.: Malvina Šilinikienė, 54 m., Puziniškio k., Palūšės apylinkė. U.: D. Krištopaitė. Sg. LTR 3718(15)

 

Ginučių pilis

Un Ginučių piliakalnio stovėjus pilis. Vienų šaltų žiemų kalavijuočiai užpuolė šitų pilį. Lietuviai ilgai ir atkakliai gynės, bet vis tiek pilis buvo apgulta ir klasta paimta. Kalavijuočiai sudegino pilį, išžudė karius, nepagailėjo net moterų ir vaikų. Tadu sėdo un žirgų ir išjojo į vakarus per Ukojo ežerų. Ale Perkūnas, pamatįs tokį kalavijuočių žiaurumų, baisiai užsirūstino ir vidury žiemos trenkė Ukojo ežeran. Ežero ladas suskeldėjo ir visi kalavijuočiai nugarmėjo ežero gelmėsan. Ir dabar, kai būva ūkanotos naktys, iš ežero gelmių iškyla raiteliai ir žvangindami ginklais jodinėja ežero paviršium. Taip amžinai nerasdami sau vietos.

P.: Jonas Ivanauskas, 61 m., Ginučių k., Palūšės apylinkė. U.: N. Vėlius. Sg. LTR 3715(107)

 

Laivas aukso

Čia, kaimo (Ginučiai) lauke yra ežerėlis. Tai toks Ivanauckas, mūs kaimo žmogus, arė dviem jaučiais. Jam teip pasdarė sunku, kad net miego užsinorėjo. Atsigulė ir ažmigo. Tai anas susapnavo: kas šito ežerėlio vardą atspės, tai luotas pinigų išplūs iš šito ežerėlio.

Nu, tai dabar anas, kai pabudo, davė, davė spėt. Inspėjo ir pats neatmena, tik pamatė, kad pinigai išplūdo. Kas dabar daryt? Tai anas tada paėmė išjungė jaučių jungą ir pririšo jungu.

Anas parbėgo namo su tais jaučiais pasiimt maišų.

Jau ateina – ir vėl šitų pinigų nėr, tik jungas likęs. Ir jam naktį prisisapnavo: „Jei būtum plauką nuo galvos nupešęs ir pririšęs, o dabar tokia smarvė ! Tai mes dar giliau nuvejom.“

(Tauta ir žodis. – K., 1923. t. I, p. 269 - 297)

 

Dainuojančios laumės

Seniau būdavo tokios laumės, ilgom kasom, gražios. Tai jos Palūšėj gale Galo Praustuvio, lig krūtinės būdavo vandeny. Tai kai tik saulė nusileisdavo, tai laumės ir dainuodavo. Bet žodžių nesuprasi. Žmonėm inkyrėjo jų dainos, balsas inkyrus, net žmogų spaudžia. Teip dainuodavo nuo saulės užsileidimo lig dvyliktos valandos nakties.

Tai tik zvanai jas išbaidė – naktį kunigas liepdavo zvanais zvanyt.

Tai jau seniai teip buvo, nuo Paringio degimo laikų.

(Tauta ir žodis. – K., 1923. t. I, p. 300)

 

Apie Ligmaną, Vilaną ir Rygmaną

Netoli Linkmenų pilutės yra Piliakalnis ant ežero krašto, vadinamo Linkmenu, kur senovėj būta pilies ir aukota lietuvių dievaičiams savo. Seni žmonės pasakoja, jogei Želekčiui (žalčiui) tų senybinių Linkmenų buvęs vardas Ligmanas, Vilniaus – Vilanas, e Rygos – Rygmanas. Vilanas su Rygmanu buvę labai nedori ir nedievoti, todel juos dundulis uždundinęs, e Ligmanas ažu gerus darbus savo ilgai dar gyvenęs ( po jų užplėkimo) Linkmenų Piliakalny.

(Tauta ir žodis. – K., 1923. t. I, p. 128)

 

Mergakampis

Dėdė pasakojo, trake buvus didelė giria. Antalksnės mergos bėgo iš kaimo nuo prancūzų, ba anys mergas gvaltavojo. Laivo neturėjo. Paėmė kluono, o gal ūlyčios vartus ir plaukė girion. Yrės girion ir nuskendo. To ežero vieta buvo pavadinta Mergakampiu.

(Tauta ir žodis. – K., 1923. t. I, p. 294)

 

Turtas ežere

Kimboriškėj buvo žmogus pavarde Kimbarka. Anas gyveno su žmona ir turėjo vieną mergiotę. Nedėlioj anas vienas likosi su ta mergiote. Atsigulė pailsėt po pusryčių ir susapnavo: „Kelkis ir eik su vaiku toj ir toj valandoj ant kapelių didelio turto pasiimt.“

Tada anas pasiėmė tą mergiotę ir nuėjo ant kalno su ta mergiote. Kaip pasikėlė vėjas ! Impetas susuko tą vaiką ir inmetė Ūkojo ežeran. Tada nutilo vėjas ir išsikėlė laivas su pinigais. Plaukė, plaukė tris dienas. Tas raudoj, raudoj vaiko, bet pinigų neėmė. Anam ir prisisapnavo: „Kad neimi tų pinigų, ir nereikia, vistiek mergiotė nesugrįš.“

 

(Užrašė E.Dagytė ir D.Krištopaitė 1964 m. Salų k., Linkmenų apyl., iš P.Kudabaitės, 58 m. Tekstas saugomas LTR 3718 p. 296 – 297)

 

 

 

 



Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt