A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Router.php

Line Number: 96

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Output.php

Line Number: 51

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 227

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 248

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 974

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 220

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 39

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 119

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 123

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 138

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 824

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /var/www/virt/keliaukkitaip.lt/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Session.php

Line Number: 671

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 427

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 428

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk Kitaip

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Nemuno deltos regioninis parkas


Pervažiavę vos ne visą Lietuvą ir pasiekę Nemuno deltą, išgirdome: „Iš tikrųjų čia Nemuno nėra“.

Iš tiesų Nemunas išsidalina į daugybę atšakų - Atmatą, Pakalnę, Skatulę, Skirvytę, Vytinę, Vorusnę ir kitas, suformuodamas tankų hidrografinį tinklą, bene tankiausią Lietuvoje. Nemuno deltos regioniniame parke ir saugomas šis unikalus didžiausios Lietuvos upės deltos kraštovaizdis, kurį metams bėgant dar pakeitė žmonių sukurta polderių sistema su pylimais ir kanalais. Parke yra  unikali Aukštumalos aukštapelkė su įstabaus grožio ežerokšniais, taip pat vienintelis Lietuvoje lagūninės kilmės ežeras – Krokų lanka. Telkšo daugybė šlapynių. Vertingos aukštapelkės ir žemapelkės – Rupkalvių, Medžioklės, Berštų, Leitgirių ir natūralios upių vagos – Nemuno atšakos, senvagės ar senvaginiai ežerai. Kuršių marių pakrantėje iškilęs Ventės rago moreninis kalvagūbris. Įdomu, kad Rusnės saloje, prie Dumblės ežero, buvo nustatytas žemiausias Lietuvos paviršiaus taškas (0,27 m žemiau jūros lygio).

Nemuno delta garsėja kaip paukščių rojus. Ir ne tik Lietuvoje. Čia aptikta daugiau kaip 300 paukščių rūšių, peri 180 rūšių, iš kurių net 58 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, o 54 sparnuočių rūšys yra įtrauktos į Europos Sąjungoje labiausiai saugomų paukščių sąrašą. Regioniniame parke peri globaliai nykstančios rūšys: jūriniai ereliai, griežlės, stulgiai, o meldinės nendrinukės populiacija - gausiausia Lietuvoje ir viena stabiliausių pasaulyje. Rudeninių ir pavasarinių migracijų metu potvynių vandens užliejamose pievose nutupia pailsėti ir maitinasi tūkstančiai žąsų, vieversių, varnėnų, ančių, įvairių kitų paukščių.

Ir žmonių gyvenimas šiame krašte labai savitas. Nemuno delta ir potvyniai daugeliui kitur gyvenančių tapo vos ne sinonimais. Istorija byloja, kad pats aukščiausias vandens lygis buvo 1888 metais. Vienintelis Lietuvos miestelis, įsikūręs saloje – Nemuno deltoje, tarp Atmatos ir Skirvytės upių – Rusnė. Istorinė miestelio dalis su evangelikų liuteronų bažnyčia, senojo tilto liekanomis,  saugoma valstybės. Minėto didžiojo potvynio metu ties Rusne vanduo buvo pakilęs 4,94 m virš matavimo posto nulio. Tada žuvo keli žmonės, lytys visiškai sugriovė 14 namų, 7 ūkinius pastatus, o šimtus apgadino saloje ir Šilutės apylinkėse. Tačiau potvynis vietiniams – suprantamas ir natūralus reiškinys, net laukiamas, lyg stintų atėjimas. Palei Minijos upę išsidėstęs garsusis Minijos (Mingės) gatvinio upinio tipo kaimas, vadinamas lietuviškąja Venecija. Čia Minijos upė – pagrindinė kaimo gatvė. Šiame krašte yra ir daugiau įdomių paveldo objektų. Vienintelis toks Lietuvoje Ventės ragas su pačiame kyšulio smaigalyje tebeveikiančiu mūriniu švyturiu ir profesoriaus Tado Ivanausko įsteigta paukščių žiedavimo stotimi, Uostadvario švyturys su prižiūrėtojo namu ir pirmąja Lietuvoje vandens kėlimo stotimi, viena seniausių Pamario krašto gyvenviečių – Vorusnės kaimas, senoji Šilininkų muitinė, daug unikalių kapinaičių. Savitos čia ir vietinės šventės. Baigiantis vasarai Rusnės saloje vyksta Laivininkų šventė, kurios metu pristatoma tradicinė gyvensena ir amatai. Pavasarį, kai žvejai jau negali žvejoti ant ledo, bet dar negali išplaukti laivais, organizuojama Šaktarpio šventė.

Kita daugeliui kylanti asociacija, išgirdus „Rusnė“, turbūt, yra apie žuvis ir žvejybą. Čia lyg žuvis suspurda tikro žvejo mėgėjo širdis... Čia vykstant tikrai verta atsivežti plūdinę ar dugninę meškerę, spiningą. Į deltos vandenis neršti atplaukia karosai, stintos, šamai ir kitos žuvys. Žvejus džiugina lydekos, starkiai, karšiai, nekalbant jau apie kuojas ir ešerius. Į Nemuno žemupį migruoja žiobriai, vėgėlės. Praplaukia į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti šlakiai, lašišos. Čia rengiamos įvairios mėgėjų žvejų varžybos. Mėgėjiška žūklė leidžiama laikantis žvejybos taisyklių, išsipirkus licenciją dienai ar mėnesiui. Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose organizuojama saugomų ir globojamų žuvų rūšių: šlakių, lašišų, žiobrių, upinių nėgių licencinė žūklė ir stintų žūklė nestandartiniais įrankiais – tinkliniais samčiais, vadovaujantis Licencinės žūklės organizavimo ir vykdymo tvarkos, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl Licencinės žūklės organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Rezervatu paskelbtose vietose draudžiama bet kokia žmonių veikla, lankytis galima tik lydint gamtosaugininkams ar regioninio parko darbuotojams. Tačiau pažeidėjai landūs... Ir mums keliaujant vandens keliu su regioninio parko ekologu Robertu Kubiliumi, pastebėjome ant Atmatos kranto, prie neveikiančios polderinės, stovintį vyrą. Čia Tulkiaragė, paukščių rezervatas. Jau buvo užmestos meškeres, ant kabliukų užsmeigtos sprindinės kuojos - tikėjosi pagauti lydeką. Gana garbaus amžiaus žmogus, gamtosaugininko įspėtas apie šiurkštų pažeidimą, labai nepatogiai jautėsi, visaip aiškinosi ir gailėjosi.    

Nemuno deltos regioniniame parke verta rinktis aktyvų poilsį, nes čia yra tiek daug visko, ir visa tai verta pamatyti. Yra įrengti dviračių maršrutai, pažintiniai takai, apžvalgos bokšteliai ir kita rekreacijai svarbi infrastruktūra. Tačiau tokioje vandenų karalijoje keliauti bei Nemuno deltos regioninį parką pažinti geriausia plaukiant laivu, valtimi ar kitomis plaukiojimo priemonėmis. Reikia žinoti, jog parko vandenimis plaukiojantys turi laikytis tam tikrų reikalavimų. Pavyzdžiui, viso navigacijos sezono metu savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis Skirvyte, Vytine, Šakute, Vorusne, Skatule, Pakalne, Rusnaite leidžiama plaukioti tik lėta eiga, neribojant savaeigių plaukiojimo variklių galingumo. Upaite ir bevardžiu upeliu, jungiančiu Upaitę su Atmata, leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis tik nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. ir tik lėta eiga. Vandens turizmo trasa Minija–Upaitė–Kniaupo įlanka–Atmata–Minija savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis leidžiama lėta eiga plaukioti viso navigacijos sezono metu. Tačiau  draudžiama plaukioti Aukštumalėje ir Purvalankyje.

Išplaukus iš bet kurio uosto, galima grožėtis regioninį parką tankiai išraižiusiomis upėmis ir jų pakrantėmis su nuostabia augalija. Gausybė įvairiausių paukščių vis vilioja išsitraukti fotoaparatą. Galima sustoti ir pažvejoti. Yra kur užsukti užkąsti ar nusipirkti rūkytos žuvies. Po to galima pasisukioti susipažįstant su unikaliu lagūninės kilmės ežeru – Krokų lanka. Jeigu nėra stipraus vėjo, ir į Kuršių marias galima įplaukti. Tikrai verta pamatyti unikalų Minijos kaimą ir nuo vandens, ir išlipus į krantą. Po to atplaukti iki Rusnės miestelio ir išlipus susipažinti su Mažosios Lietuvos architektūra, aplankyti Uostatdvario švyturį ir greta jo esančią pirmąją Lietuvoje vandens kėlimo stotį. Čia daugiau sužinojome apie potvynius ir kaip žmogus bando sutramdyti gamtos stichiją. Kasmetiniai potvyniai yra natūralu, jų dėka Nemuno delta yra unikali ir produktyvi biologiniu požiūriu ekosistema. Tačiau žmonės turi jausti kuo mažesnę grėsmę ar nepatogumus. Todėl ir buvo statomi pylimai, apjuosę atskiras teritorijas, kurios vadinamos iš olandų pasiskolintu žodžiu – polderiais. Jie būna dviejų tipų: žiemos ir vasaros, skiriasi pylimų aukščiu ir atitinkamai užliejimo tikimybe. Aukštesnieji – žiemos turėtų apsaugoti gyvenvietes ir dirbamus laukus. Jie gali būti užlieti tik ekstremaliu atveju, gal kartą per šimtmetį. Vasariniai saugo pievas nuo užliejimo vasarą. Šiuo metu veikia dešimtys polderių. Pavasario potvynio metu Nemunu nuplaukia 40 proc. viso vandens kiekio, būna, kad upė ištvinsta nuo Rambyno kalno iki Kuršių marių, apsemiamas iki 600 kvadratinių kilometrų plotas, o vanduo išsilieja net 56 kilometrus nuo vagos. Čia keliaujant nejučia susimąstai, kaip nuo seno rungiasi stichija ir žmogaus ištvermė bei sumanumas... Tad visą dieną plaukioję, dar išsiruošėme apžiūrėti šitų, žmonių turtą, o kartais ir gyvybę serginčių inžinerinių įrenginių – polderių.

 

Be kelionių vandeniu, vandens sporto ar žvejybos, parke visada ras ką veikti paukščių mėgėjai. Lietuvos ornitologų draugija jau ne pirmą rudenį juos kviečia į tarptautinį paukščių stebėjimo ralį „Kuršių marios“. Tai varžybos, per kurias dalyvių komandos, „ginkluotos“ teleskopais ir žiūronais, važinėdamos automobiliais, per pusę paros stengiasi pamatyti kuo daugiau paukščių rūšių. Ralio maršrutai driekiasi ir po Nemuno deltos regioninį parką. Paukščių stebėtojai laikosi nerašytų taisyklių, pavyzdžiui, stengiasi nenubaidyti stebimų paukščių. Azartiškiausi, sako, užfiksuoja per 100 rūšių.

Man didelį įspūdį paliko apsilankymas Ventės rago ornitologinėje stotyje. Čia susipažinome su ilgamečiu jos vadovu Leonu Jezersku. Ši stotis įkurta 1929 m. ir yra viena seniausių Europoje. O jos vadovas čia paukščius stebėti ir žieduoti pradėjo beveik prieš penkiasdešimt metų. Su juo nuėjome prie didžiųjų paukščių gaudyklių, sukonstruotų pagal šio ornitologo brėžinius. Tokios -  vienintelės pasaulyje, sukurtos maždaug prieš trisdešimt metų. Pademonstravo, kaip nuo seno žvejų laivo nuimtas motoras didžiulius tinklus per kelias minutes iškelia į 60-70 metrų aukštį. Pasak L. Jezersko, daugiausia paukščių Lietuvoje ir apžieduojama Ventės rago ornitologinėje stotyje. Tas skaičius jau seniai perkopė du milijonus. Be didžiųjų gaudyklių yra ir zigzaginės, į kurias paukščiai patenka iš priešingų pusių. Jomis gali būti gaudoma beveik visus metus. Tačiau didžiausias darbymetis būna masinių paukščių migracijų metu. Ornitologo žodžiais, jis yra stebėjęs, kaip per keturias rytines valandas pro Klaipėdos švyturį ištisai skrido paukščiai, „lyg milžiniškas bičių spiečius“. Jų stoties darbuotojai kasmet apžieduoja apie 100 000 paukščių. Kasmet Ventės rago ornitologinę stotį aplanko 30-50 tūkstančių lankytojų iš Lietuvos ir užsienio. Daug būna moksleivių. Ir mums čia lankantis, vaikai galėjo paimti į delnus ir paleisti laisvėn vieną po kito apžieduojamas zylutes. Gavau ir aš paleisti strazdą giesmininką. L. Jezerskas vieną po kito ėmė iš dėžutės, uždengtos tinkliuku, paukščius, ant kojelių jiems tvirtino žiedus, užrašydavo į žurnalą. „Nemokamai žiedus duodam – būtinai veržiasi“,- juokavo. Tą kartą daugiausia buvo mėlynųjų zylių. „Štai didžioji zylė, jauna panelė“,- parodė. Paklaustas, iš ko žino, atsakė, kad iš plunksnų, „jos kaip pasas“. Labai įdomu buvo klausytis bedirbančio senojo ornitologo. Sužinojome, kad mažutėlis paukštis nykštukas pajėgia nuskristi į Angliją, Vatikaną, kaip pajuokavo: „pabučiuoja ranką popiežiui“. Apžieduota šelmeninė kregždė nuskrido 9 400 km iki Pretorijos (Pietų Afrikos Respublikoje). Keturiolika gramų tesveriantis paukštelis vėl sugrįžta tokį pat atstumą, ir tiksliai į tą pačią sodybą, kur išsirito iš kiaušinio. Kaip paukščiai orientuojasi, mokslininkams nėra iki galo aišku. Tolimų skrydžių rekordininkai – ilgauodegė žuvėdra (17 000 km), paprastasis albatrosas (16 000 km). Mūsų baltieji gandrai nuskrenda 9 700 km. Sužinojome, kad italai rudenį ir žiemą valgo mūsų vieversius. Domino klausimas, kas gali žieduoti paukščius? Paaiškėjo, kad paukščius žieduoti leidžiama asmenims, kurie pakankamai gerai išmano sparnuočių biologiją ir ekologiją, sugeba nustatyti jų rūšis. Kiekvienas tai daryti ketinantis turi išmanyti saugius gaudymo būdus. Reikia žinoti ir kokius duomenis reikia užrašyti. Paukščių žiedavimas – ne žaidimas, o rimtas jų tyrimo metodas, todėl viskas svarbu, taip pat ir paukščių žieduotojo etika. Svarbiausias reikalavimas, keliamas žieduotojams, yra toks: paukščių gaudymas norint juos žieduoti ir pats žiedavimas negali jiems pakenkti! Teisė savarankiškai žieduoti suteikiama visus šiuos reikalavimus atitinkantiems asmenims. Ją nustatyta tvarka suteikia Lietuvos paukščių žiedavimo centras.

Nemuno deltos regioninis parkas kiekvienu metų laiku vis kitoks. Pavasarį, o kartais ir žiemą bei rudenį, didžioji regioninio parko dalis apsemta potvynio vandens, pavasarį ir vasarą jis skamba nenuilstančiais giesmininkų balsais. Mes čia lankėmės rudenėjant, tačiau norėtųsi dar sugrįžti kitu  metu. Kaip sugrįžta tie paukščiai, tuomet skridę ir skridę per Ventės ragą.

Linas Senkus

Keliautojo atmintinė - lankymosi Nemuno deltos regioniniame parke taisyklės

Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos  regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.



A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt