A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Router.php

Line Number: 96

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Output.php

Line Number: 51

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 227

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 248

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 974

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 220

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 39

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 119

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 123

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 138

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 824

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /var/www/virt/keliaukkitaip.lt/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Session.php

Line Number: 671

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 427

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 428

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk Kitaip

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Žemaitijos nacionalinis parkas


Žemaitijos nacionalinis parkas – viliojanti turtingos gamtos ir savito kultūros paveldo knyga. Taip teigė ją „pavartyti“ pakvietusi šio parko gamtos skyriaus vedėja Marija Jankauskienė. Sužinojome, jog tai - Europinės svarbos saugoma teritorija, sudėtinė Natura 2000 tinklo dalis. Parko teritorijoje šiuo metu nustatyta 16 iš 55 Lietuvoje identifikuotų saugotinų europinės svarbos buveinių tipų, 3 augalų bei 12 gyvūnų rūšių, kurioms išsaugoti turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Šio Žemaitijos krašto žavus išskirtinumas buvo pastebėtas ir tarptautiniu mastu. Europos Komisija vykdo projektą „Europos turizmo traukos vietovės“ („European Destinations of Excellence“ - EDEN), kurio tikslas – atkreipti dėmesį į Europos turistinių vietovių vertę bei skatinti darnaus turizmo plėtrą. Kiekvienais metais projekte dalyvaujančiose Europos šalyse išrenkama viena įdomiausia šalies turizmo traukos vietovė, atitinkanti tų metų temą bei kriterijus, ir pristatoma kitoms šalims Europos turizmo forume. Vienas EDEN tinklo narių yra Plateliai, kur įsikūrusi ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Jie žymūs tradicinėmis Užgavėnėmis, vertingu nematerialiuoju kultūros paveldu, puoselėjamomis tradicijomis. Plateliai visai Europai pristatomi kaip turistams visapusiškai patraukli vietovė, kurioje puoselėjamas vietinių žmonių gyvenimo stilius, kultūra, tradicijos, atitinkanti darnaus turizmo keliamus reikalavimus.

Pačiame Platelių centre stovi šv. Florijono koplytstulpis. Praėję pro varpinę, aplankome iš tašytų rąstų 1744 metais pastatytą šv. Petro ir Povilo bažnyčią. Jos interjerą galima ilgai apžiūrinėti, jis pasirodė slaptingas, kažkuo net primenantis rytietišką stilių. Bažnyčios šventoriuje palaidoti buvusių Platelių dvaro savininkų grafų Šuazelių palikuonys. Grafas buvo Rusijos caro armijos karininkas, už gerą tarnybą gavęs Platelių miestelį, kur pasistatė dvarą. Jo žemes dirbo baudžiauninkai. Svetimšalių grafų medinio dvaro per karus neliko, tačiau išsaugotuose, iš akmenų ir plytų pastatytuose ūkiniuose pastatuose dabar veikia įdomūs muziejai. Restauruotame dvaro svirne įrengta labai solidi ekspozicija: čia galima apžiūrėti archeologinius radinius iš Šventorkalnio ir Pilies salos, gausu senoviškų įrankių ir žemaičių namų apyvokos daiktų. Kitame pastate – nuostabi Užgavėnių kaukių, žemaitiškai – ličynų, ekspozicija.

Dvaro parke auga įspūdingas medis – storiausias Lietuvoje uosis, vadinamas Raganos uosiu. Medis  - daugiakamienis, jo apimtis viršija 7 metrus, o išaugęs iki 32 metrų aukščio. Seni žmonės porina, kad raganos iki šiol čia susirenka naktimis slapta pasitarti...

Apžiūrėjus miestelį, galima dviračiais išsiruošti į kelionę aplinkui Platelių ežerą ratu - apie 30 kilometrų. Iš miestelio asfaltu riedame apie kilometrą iki Beržoro, gražiai įsikūrusio prie ežero tokiu pat vardu. Čia yra 1746 metais pastatyta medinė bažnyčia ir varpinė, taip pat 1759 metais statytos kalvarijų stočių koplytėlės, kurios buvo sunaikintos, bet vėl atkurtos. Senose kapinėse palaidotas  Stanislovas Riauba. Šio garsaus Žemaitijos tautodailininko, medžio drožėjo skulptūros dabar labai vertinamos. Jis klajojo po Žemaitijos kaimus, kūrė ir drožė, ką žmonės užsakydavo, žiemą glausdavosi bičiulių sodyboje, o vasaromis ilgam pranykdavo gamtoje. Girdėjome pasakojimą, kad jis taip buvo įvaldęs savo meną, jog kartą į obelį įkėlęs išdrožtus paukštelius, ir tikri paukščiai apsigavę palaikė juos savaisiais...

Beržore ne viena šeima turi sodybas ant gražaus kranto, kuriose laukiama turistų. Čia patogu apsistoti, galima paragauti ir žemaitiškų vaišių - tikro kulinarinio paveldo. Kokios skanios buvo karštos bulvės su lupena, barstomos skrudintomis kanapių sėklomis ir užkandamos kastiniu... Vėl ant dviračių, ir pro ežerus, žemas vietas, vadinamas su laumėmis sietinu Laumalenkų vardu, kur įsteigtas hidrografinis draustinis, pasiekiame posūkį į kairę su nuoroda „Plokštinė“. Čia važiuosime, tačiau dabar dar verta nesukti, o už kelių kilometrų pasiekti Babrungėnų malūną, kuriam greitai sukaks du šimtai metų. Tai vienintelis akmeninis malūnas Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbtas architektūros paminklu. Jį, dar ne taip seniai visiškai apleistą, įsigijo ir savo rankomis prikėlė menininkas Leonardas Černiauskas. Dabar čia šis menininkas ir gyvena, tapo bei drožia medį, laukia svečių savo galerijoje. Jis papasakojo iš lūpų į lūpas iki mūsų dienų perduodamą legendą, kad grafui paliepus, vienas jam prasikaltęs baudžiauninkas buvo užmūrytas kelių metrų storio malūno sienoje. Todėl kieme jis pastatė paties sukurtą medžio skulptūrą su užrašu: „Grafui Šuazeliui, jo baudžiauninkams, stačiusiems šį akmeninį vandens malūną, užmūryto į sieną baudžiauninko sielai, visiems gyvenusiems ir mirusiems šiame malūne atminti...“ Atsisveikinus  teko kelis kilometrus sugrįžti. Pasukame į dešinę link Plokštinės. Dabar kelionę tęsime dažniausiai žvyrkeliais. Kiek pavažiavus, dešinėje užrašai skelbia, kad greta kelio prasideda gamtinis  rezervatas, todėl čia keliautojams įžengti negalima be Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos leidimo. Čia liula Juodupio-Uošnos pelkynai, muša šaltiniai ir vingiuoja upeliai. Mokslininkai rezervate atlieka ekosistemos tyrimus. Tad važiuojame toliau ir, radę betoninį kelią, sukame juo į kairę. Dabar atsiduriame prie kažkada buvusio visiškai slapto karinio objekto vartų. Čia, Plokštinės miške, buvo viena pirmųjų sovietinė požeminė termobranduolinių raketų paleidimo aikštelių. Dabar galima aplankyti unikalią militarizmo ekspoziciją. Prieš leidžiantis į šiuos bunkerius, Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Saulius Sidabras papasakojo, kad labai mažai buvusių kariškių, tarnavusių šioje bazėje, sutiko ką nors pasakyti apie ją, o ir tie, kas prabildavo,  kalbėjo atsargiai ir nedaug. Vardan ginklavimosi tais laikais buvo įsiveržiama į gražiausius gamtos kampelius, nes gamta tarnavo tik kaip žalioji maskuotė. Pasak S. Sidabro, čia kariškiai slėpė didžiulę grėsmę to meto pasauliui. Karinės užmačios, dėl kurių išmestos milžiniškos sumos ir išeikvota begalė žmonių darbo. Vardan nieko... Neseniai užbaigus buvusios sovietų požeminės raketų bazės rekonstrukcijos ir statybos darbus, šis unikalus objektas prikeltas naujam - jau taikiam gyvenimui. Tai - vienintelis Europoje, šiuolaikinis, saugumo ir higienos reikalavimus atitinkantis „Šaltojo karo“ muziejus (Dėl jo lankymo reikėtų skambinti tel. (8 448) 49 231, (8 677) 86 574.). Parko direktoriaus pavaduotojas papasakojo, jog ši bazė buvo pradėta statyti 1960 m., kariškiams aptvėrus didelį miškų plotą. Buvo iškeldinta ir vietinių gyventojų. Ją statė 10 000 kareivių statybininkų. Po dvejų metų į keturias šachtas buvo nuleistos R-12 termobranduolinės raketos, kurių aukštis  - 23 metrai. Pačios šachtos - betoninės, su stipriausia armatūra - buvo 27 metrų gylio, apačioje dar - ertmės ugnies liežuviams iš raketų nuslopinti. Centre tarp šachtų buvo įrengtas požeminis bunkeris su vadovavimo pultu, elektros generatoriais ir radijo stotimi. Dabar daug ką galima apžiūrėti. Įspūdį dar labiau sustiprina požemiuose iš garsiakalbių rusų kalba aidintys kovinės parengties raportai, šaltai nuskambantys įsakymai. Kaip papasakojo ir parodė, šalia raketų šachtų buvo pastatyta viskas, ko reikėjo apie 300 kariškių įgulai: sandėliai, gyvenamieji korpusai, virtuvė su valgykla. Čia buvo saugomos ir raketų galvutės su branduoliniais užtaisais. Slaptą objektą juosė net šešios apsauginės linijos: spygliuotos vielos užtvaros, aukštos įtampos elektros srovės laidai ir įvairios signalizacijos. Dabar buvusiame kariniame miestelyje kuriasi Ekologinio ugdymo centras, o armijos rūsiuose įrengtos buveinės šikšnosparniams. Čia radau seną šaukštą iš labai lengvo metalo. Gal juo barščius kažkada srėbė koks karininkas, privalėjęs, jeigu gautų komandą, įjungti raketos su branduoliniu užtaisu paleidimo mygtukus?

Dabar galima ir pailsėti „Plokštinės“ stovyklavietėje, išsimaudyti Platelių ežere. Nuo čia prasideda rekreacinė parko zona: smėlėti ežero krantai, ilgi atabradai, pakrančių miškai. Čia daug privačių poilsio sodybų ir aikštelių sportui. Sezono metu žmonių būna tiršta kaip Palangos paplūdimiuose. Todėl parko darbuotojai čia poilsiautojams surengia susitikimus, aiškina elgesio nacionaliniame parke taisykles, apie darnius su gamta keliavimo ir poilsio būdus. Pasak parko direktoriaus pavaduotojo, kreipiamas dėmesys ne tik į šiukšlinimą ar elgesį gamtoje, problema yra, pavyzdžiui,  ir naktimis kiekvieną savaitgalį iš kaimo turizmo sodybų šaudantys fejerverkai.

Toliau kelias veda pro Juodupio botaninį draustinį, saugantį Platelių pakrančių pelkinių pievų ir miškų bei upelių bendrijas su retomis augalų rūšimis. Dar už kokio kilometro patenkame į asfaltuotą kelią, kuriuo sukame kairėn. Kiek pavažiavus, dešinėje galima sustoti ir telmologiniame draustinyje pasižvalgyti į paukščius, reikėtų tik turėti žiūronus. Dar kartą stabtelime prie kairėje blizgančio Platelių ežero. Čia yra gera poilsiavietė. O nuo kranto matoma Ubagsalė, kurioje nuo senų laikų ubagai, eidami į Žemaičių Kalvarijos atlaidus, apsistodavo. Dabar jau sukame į kairę ir artėjame prie Platelių miestelio. Paskutiniu kelionės akcentu galėtų būti sustojimas apžvalgos aikštelėje, esančioje prie keliuko link jachtklubo. Iš čia atsiveria didinga ežero panorama. Matosi Pilies sala, kurioje XV-XVI a. stovėjo medinė pilis. Ežero toliuose - ir Veršių sala, Pliksalė, Šventorkalnio pusiasalis, kuriame senovėje buvo Platelių gyvenvietė. Iš viso ežere yra 7 salos, ir visos turi savo legendas. Didžiausias Žemaitijos ežeras, su paukščiais virš jo ir jachtomis ant vandens, svajingai raibuliuoja vakaro saulės spinduliuose.

Platelių plotas  - apie 1200  hektarų, didžiausias gylis – artėja prie 50 metrų. Į ežerą įteka 17 upelių, o išteka vienintelis Babrungas. Traukia jis ne tik žvejus mėgėjus, buriuotojus, bet ir nardytojus. Vakarėjant dėmesį atkreipė vis gausėjančios palapinės pakrantėje prie jachtklubo ir vyrai, ruošiantys pripučiamas valtis bei akvalangus. Susipažinus paaiškėjo, kad čia vyks naktinio nardymo varžybos. Sužinojome, kad ir per didžiausius karščius Platelių gelmėse vanduo nesiekia 10 laipsnių. Ežere yra septyni pagrindiniai nardymo maršrutai. Pradedantieji, taip pat naktinio nardymo mėgėjai nėrimą pradeda nuo jachtklubo prieplaukos. Iš Plokštinės paplūdimio panėrus į 15 metrų gylį, atranda urvus, kur gyvena vėgėlės. Pilies salos pietinėje pusėje panėrę randa XV a. tilto polius, tarp kurių plaukioja būriai ešerių. Šiaurinėje salos dalyje gelmėn smenga skardis. Kitose vietose nardytojai gali pamatyti sudužusio sraigtasparnio liekanas, paskendusių žvejų valčių ir kelias jachtas. Tačiau tokie įspūdžiai pasiekiami tik patyrusiems nardytojams, naudojantis šviestuvais.  

Žemaitijos nacionalinio parko kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė, lydėjusi mus po parką, gražia žemaičių kalba vis pasakojo apie čia išsaugotą kultūrinį paveldą, stebindama savo žiniomis. Žemaitijos liaudies architektūra bene mažiausiai buvo paliesta praeityje Lietuvoje vykdytų reformų. Kalvotame parko kraštovaizdyje dominuoja sodybų ansambliškumas, savitas jų siluetas, natūrali vienovė su reljefu ir želdiniais. Sodybos buvo aptveriamos žiogrių, statinių ir tik Žemaitijai būdingomis pusgulstinėmis tvoromis. Žemaitija nuo seno garsėja meniškomis koplyčiomis, koplytstulpiais, koplytėlėmis, kryžiais prie kelių ir kryžkelių ar upelių, senkapiuose, istorinėse ir pasakojimais apipintose vietose. Deja, daug jų buvo pavogta, todėl atkuriama. Dažnokai pakelėje galima išvysti į storą medį įkeltą nedidelę koplytėlę su šventojo skulptūrėle. Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojų rūpesčiu restauruota dešimtys įvairių mažosios architektūros objektų. Beveik kiekvieno ūkininko kieme seniau stovėjo kryžius, koplytstulpis ar koplytėlė. Tą gražų žemaičių paprotį pagimdė didelė meilė savo kraštui, jo praeičiai, kultūrai ir liaudies menui. Dabar tradicijas palaikyti padeda vietiniai meistrai – kalviai ir medžio drožėjai. Ypač verta apsilankyti pas tokius meistrus keliaujant Platelių ežero apylinkėmis. Pasak A. Kuprelytės, geriausia būtų iš anksto viską susiderinti, susitarti per Žemaitijos nacionalinio parko lankytojų centrą. Mes apsilankėme privačiame Reginos ir Justino Jonušų tautodailės ir etnografijos muziejuje Godelių kaime, tautodailininko Kazio Striaupos klėtelėje, Rimanto Laimos tautodailės ekspozicijoje ir pas kitus kūrėjus. Tokie susitikimai su liaudies meistrais, galimybė tiesiogine prasme prisiliesti prie jų kūrybos dar labiau praturtina neišdildomą įspūdį apie Žemaitiją.

Žemaičių Kalvarija yra vienintelis architektūros požiūriu autentiškas išlikęs Kristaus kančios kelio ansamblis Lietuvoje. Todėl keliaujant po parką tikrai reikėtų ir čia apsilankyti. Seniau ši vieta vadinosi Gardai, jie rašytiniuose istorijos šaltiniuose pirmąkart paminėti dar 1253 m. Varduvos upelio dešiniajame krante stovėjo kuršių pilis, o jos papėdėje buvo įsikūrusi gyvenvietė. Ši gyvenvietė, 1417 m. įkūrus Žemaičių vyskupiją, kaip ir netoliese esantys Alsėdžiai, buvo atiduota Žemaičių vyskupo nuosavybėn. 1637 m. į Gardus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus kvietimu atvyko dominikonai, kurie čia tvarkėsi apie tris šimtus metų. 1639 m. buvo įsteigtas dvidešimties stočių Kryžiaus kelias. Čionai ėmė plūsti maldininkai, net pati vieta ilgainiui imta vadinti Žemaičių Kalvarija. Garsioji Žemaičių Kalvarijos šventovė tapo Vakarų Lietuvos piligrimų centru ir tokiu išlieka iki šiandien. Pati įspūdingiausia pasirodė 18 koplyčia, kurioje ant rąstinės sienos 1912 metais dailininkas Kazys Varnelis nutapė ant kryžiaus mirštantį Kristų. Įdomu, kad jis niekada nesilankė Jeruzalėje, todėl šioje scenoje nutapė vietinius žydus. Sovietiniais laikais ne kartą planuota viską nugriauti, tačiau žmonės kelis dešimtmečius budėdavo, gynė koplyčias. Mums papasakojo, kad kai partiniai aktyvistai 1969 m. atvažiavo sunkvežimiu ir pradėjo plėšti vienos koplyčios duris, žemaičiai apmėtė juos akmenimis, o viena moteris sviedė degančių pakulų į mašinos kėbulą. Kai griovėjai pareikalavo iš vietinio kolūkio pirmininko atsiųsti buldozerį, jis, nors buvo partinis ir Aukščiausiosios Tarybos deputatas, atsisakė: „Ne aš stačiau, ne aš griausiu...

Šiame krašte išlaikytos ir ripkos (ritinio) - seno ir savito nacionalinio sporto žaidimo tradicijos. Keliaujant teko pamatyti, kaip treniruojasi tokia komanda. Turistai galėtų ir patys tai išmėginti. Kitos tautos žaidimo, kuriame vietoje kamuolio būtų naudojamas ratas-ritinis, neturi. Rašytiniuose šaltiniuose ripka minima nuo seno. Vėliau Simonas Daukantas rašė, kad „ritinis buvo lietuvių jaunuomenės, kalnėnų ir žemaičių kaip didžiausia karo mokslinyčia". Motiejus Valančius „Palangos Juzėje" mini, kad ritinį žemaičiai žaidžia komandomis po keturis žaidėjus. Ilgą laiką ritinėtas beržinis arba ąžuolinis kaustytas ritinis (dabar - 600 gramų). Nors ritinis būdavo tvirtas ir kaustytas geležiniu lankeliu, „vyrai taip droždavo su ritmuša, kad ritinis lėkdavo brumzdamas ir tol negaudavo atilsio, kol nesprogdavo". 1986 m. ripkos komanda susibūrė Plateliuose. Komandos treneris yra Povilas Rubinas. Jis papasakojo, kad šį žaidimą žemaičiai žaidė jau XVI a. Tai būdavo ir kaip treniruotė kariams. Jis sakė: „Nors pats žaidimas nėra labai dinamiškas, reikia jėgos. Ripkos metimas – lyg ieties metimas ar smūgis kalaviju iš peties. Ritinys lekia iki šimto kilometrų per valandą greičiu. Senovinio žaidimo taisyklės atnaujintos 1923 metais, ir taip liaudies žaidimas buvo įvestas į stadionus.“

Pažvelgęs į Platelių ežero didybę nuo apžvalgos aikštelės, paklaidžiojęs po šiuos miškus ir pelkes, pabendravęs su vietiniais žmonėmis ir parymojęs prie seno koplytstulpio kelių sankryžoje, jau negali būti abejingas šiam kraštui. Anot profesoriaus Česlovo Kudabos: „Čia apsilankęs, jautiesi lyg paslaptingoje legendoje...

Linas Senkus

Keliautojo atmintinė – Žemaitijos nacionalinio  parko lankymo taisyklės

Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos  regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.



A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt