A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Router.php

Line Number: 96

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Output.php

Line Number: 51

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 227

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 248

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 974

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 220

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 39

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 119

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 123

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 138

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 824

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /var/www/virt/keliaukkitaip.lt/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Session.php

Line Number: 671

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 427

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 428

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk Kitaip

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Kauno marių regioninis parkas


Kauno marios, teturinčios kiek daugiau nei 50 metų, yra didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, sukurtas užtvenkus Nemuną. Mokslininkų manymu, panašus vandens telkinys šiose vietose jau yra buvęs ledynmečiu, ir tik vėliau susiformavo Nemunas bei jo slėnis. Kauno marių regioninis parkas įsikūręs vaizdingose šių marių pakrantėse. Čia išlikę natūralios gamtos salos kaitaliojasi su urbanizuotomis teritorijomis. Kauno marių kraštovaizdžiui būdingos aukštos stačių šlaitų pakrantės ir atodangos. Marių krantai vingiuoti, statūs, kai kur vis ardomi marių bangų.  Daugybė gruntinio vandens šaltinių, atsivėrusių šlaituose, sudarė sąlygas griovų, vėliau virtusių raguvomis formavimuisi. Pakrantėse gausu mažų pelkučių. Užtvindyti upelių slėniai žemupiuose tapo vaizdingomis, siauromis, aukštais krantais įlankomis – lyg fiordais. Valstybės saugomais gamtos paveldo objektais paskelbtos Žiegždrių, Dovainonių, Gastilionių, Strėvos atodangos. Kauno marių ir Strėvos pakrantėse galima rasti konglomeratų atodangas. Palindus po jų skliautais, pasijunti lyg ne Lietuvoje, o kur nors kalnuose. Kalniškių ir Lašinių konglomeratų atodangos paskelbtos valstybės saugomais gamtos paveldo objektais. Parke išlikusios Rumšiškių ir  Dabintos sengirės. Daug čia ir žmogaus suformuotų miškų, nes išsiliejus marioms, reikėjo apsaugoti krantus nuo erozijos, todėl aplinkui marias buvo sodinami įvairūs želdiniai. Regioniniame parke yra vienas didžiausių Lietuvoje pagal plotą ir turtingiausių pagal rūšis peizažinio stiliaus Girionių parkas. Čia yra ir vienintelis Lietuvoje - Dubravos urėdijos arboretumas, paskelbtas saugomu gamtos objektu. Jame, daugiau kaip 50 ha plote, auginami įvairiausi dekoratyviniai augalai. Dubravos arboretumo lankymas nemokamas, tačiau kai kurie skyriai lankomi tik iš anksto susitarus. Čia galima pamatyti įdomiausių Lietuvoje rastų medžių formų, atvežtinių ir pritaikytų mūsų šalies sąlygoms egzotiškų augalų. Iš viso arboretume auga per tūkstantis augalų rūšių. Girionyse yra įsikūrusi Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, kurios studentams, be visų darbų miškininkystės srityje, daug naudos teikia šis miškininkų puoselėjamas arboretumas. Būsimieji aplinkos inžinieriai gali susipažinti su įvairiais sodyboms puošti tinkamais želdiniais, jų auginimu, priežiūra ir komponavimu. Taip pat čia dažnai lankosi kitų aukštųjų mokyklų studentai, moksleiviai, atliekami botanikos mokslo tyrimai. Arboretumo mokslininkai bendradarbiauja su dešimtimis pasaulio botanikos sodų. Į šią vietą dažnai užsuka užsieniečiai miškininkai ir mokslininkai. Tačiau čia įdomu apsilankyti ir visiems keliaujantiems po šį regioninį parką.

Iš gausių parke esančių unikalių natūralios gamtos objektų didžiulį įspūdį paliko Arlaviškių botaniniame draustinyje, stačiame marių šlaite, kylantis kadagynas. Pavakario saulės nutviekstame šlaite tylūs stovėjo šimtamečiai kadagiai. Lankytojai gali eiti mediniu taku, grožėtis marių toliais ir salomis iš masyvių medinių terasų, stebėti gamtą. Čia lankėmės lydimi regioninio parko vyriausiojo ekologo Povilo Vitkausko, kuris tuo metu taip pat vedė ir ekskursiją moksleiviams. Jo žodžiais, dažną regioninio parko lankytoją pakeri šis unikalus marių šlaite augantis kadagynas. Kartu su jaunaisiais ekskursantais, kurie domėjosi kiekvienu grybu ar ryškesniu augalu ir gaudavo išsamų, jų amžių atitinkantį paaiškinimą, klausėmės gamtininko pasakojimo. Kauno marių regioninis parkas yra įtrauktas į Europos Sąjungos gamtinį tinklą – Natura 2000 ir paskelbtas Paukščių apsaugai svarbia teritorija. Čia saugomos plovinės vištelės, tulžiai, juodieji pesliai, jūriniai ereliai. Žuvingi vandenys perėjimo ir migracijų metu privilioja beveik visų Lietuvoje registruotų rūšių vandens paukščius. Kauno mariose veisiasi Europos Bendrijos svarbos žuvų rūšys: salatis ir vijūnas. Stačių šlaitų miškuose yra daug medžių senolių, kuriuose gyvena retos visoje Europoje vabalų rūšys - niūraspalvis auksavabalis bei purpurinis plokščiavabalis, fortų požemiuose žiemoja itin reta šikšnosparnių rūšis – kūdrinis pelėausis. Rumšiškių miško pušis ir Žiglos maumedis yra storiausi tos rūšies medžiai Lietuvoje. Rumšiškių miške yra itin saugomos rūšies - didžiosios miegapelės buveinė, kur yra stebima jos populiacija pakabintuose inkiluose. Parke auga trys į Europos Bendrijai svarbių augalų sąrašą įrašytos rūšys: vėjalandė šilagėlė, plikažiedis linlapis, smiltyninis gvazdikas. Parkas yra vienintelė vieta, kur trejose augimvietėse dar išliko gauruotasis gvazdikas.

Be gamtos turtų, parkas garsus ir istorinio paveldo objektais. Apie tai pasakojo regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė. Galima didžiuotis, kad Pažaislio vienuolynas yra ne tik Kauno marių regioninio parko, bet ir visos Lietuvos baroko perlas, vertingas nacionaliniu, europiniu ir net pasauliniu mastu. XVII a. vienuolynas unikalus ir savo architektūra, ir ypatinga vietos dvasia. Medinė Rumšiškių tradicinio stiliaus bažnytėlė ypatinga savo istorija – 1959 m. ji perkelta iš būsimų Kauno marių dugno, o jos statybos pradžia siekia LDK ir Lenkijos karaliaus Jogailos laikus. Kauno marių krantus sergsti unikalus Rytų Europos fortifikacinės architektūros ir karo istorijos paminklas – carinę Rusiją menantis V fortas bei išoriniam Kauno pilies gynybiniam žiedui priklausantis, paminklo statusą turintis Vieškūnų piliakalnis. Taip pat valstybės saugomos Kauno tvirtovės Palemono forto liekanos, apsuptos 29 gynybinių įtvirtinimų grandine. Vertingas technikos paveldas – į Kauno marias vedantis senasis Vytauto Didžiojo vieškelis, kurio išlikęs gal kilometro ruožas, paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Kelias palei senąją Nemuno vagą vingiavo iš Kauno į Trakus, Vilnių bei Gardiną. Ilgai buvo vienintelis palei Nemuną... Taip pat parko teritorijoje yra vieta - Taurakiemio seniūnija, kurią būtų galima pavadinti audėjų meka, nes, čia praeityje audimo amatu užsiiminėjo beveik kiekviena moteris, o audimo tradicija praktikuojama iki šiol. Senojo Nemuno slėnio dainų tradiciją puoselėja Samylų folklorinis ansamblis „Senolės“, kurio dalyvės kilusios iš marių užlietų kaimų. Rumšiškių liaudies buities muziejuje kasmet organizuojamos tradicinės etnokultūrinės šventės. Tradicinius renginius įvairiais metų laikais organizuoja ir parko direkcija. Tai Strėvos mūšio minėjimas, Baltų vienybės diena, Vaistažolių seminarai, Lapų bei Paukščių šventės. Tik išsirinkite ir atvažiuokite.

Tad šiame parke, esančiame patogioje Lietuvos vietoje – beveik viduryje, yra tikrai ką veikti kiekvienam keliautojui. Kauno marios – vienas tinkamiausių šalies vandens telkinių buriuoti ir plaukioti motorinėmis valtimis. Išsinuomojus jachtą, nuo jos denio nepabosta grožėtis įspūdingu kraštovaizdžiu. Marios labai mėgstamos žvejų, nes yra gana turtingos žuvų. Meškeriotojams, atvykusiems iš kitų rajonų ar turintiems ten išduotus žvejo mėgėjo bilietus, reikia papildomai įsigyti laikiną leidimą žvejoti Kauno mariose. Tai padaryti galima Kauno rajono aplinkos apsaugos departamente. Ir suprantama, žvejojantys mariose turi laikytis Mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimų. Žvejojantys dugnine meškere žvejai mėgėjai gali tikėtis stambių karšių, kurie tinkamu laiku kimba nuo Petrašiūnų iki Grabučiškių ir šalia hidroelektrinės, kur galima sugauti ir stipruolį sazaną. Spiningauti mariose reikėtų iš valties, praverstų ir elektrinis variklis bei echolotas, nes vandenys platūs. Vertėtų žinoti, kad draudžiama žvejoti iš neregistruotų arba neturinčių ant borto aiškaus numerio valčių. Starkiai, ešeriai spiningu gaudomi prie Kruonio HAE, ties Grabuciškėmis, pačioje buvusioje upės vagoje ar duobėse. Lydekų geriausia ieškoti palei Dabintos salą, salačių - mariose ties Arlaviškėmis ir Girionimis. Giliose marių duobėse ties Rumšiškėmis ir Dovainonimis tūno ūsuotieji šamai, bet juos suvilioti galėtų tik patyręs žvejas. Reti laimikiai ir žiobriai bei peledės. Pabrėžtina, kad žiobrius galima gaudyti tik turint Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotą licenciją. Taip pat yra nustatyti ir minimalūs leistini gaudomų žuvų dydžiai, pavyzdžiui, šamas – 75 cm, vėgėlė – 49 cm, ūsorius – 47 cm, starkis – 46 cm, lydeka – 40 cm, o mažesnes žuvis reikia paleisti. Žiemos metu ant marių ledo juoduoja poledinės žūklės mėgėjai. Nuo vasario 15 d. iki balandžio 20 d. draudžiama žvejoti lydekas, jos ruošiasi nerštui. Žvejojant žiemą reikia ypač laikytis ne tik saugumo reikalavimų, pavyzdžiui, nepatingėti tikrinti ledo tvirtumo, tačiau, pasėdėjus prie ekečių, nepalikti ir šiukšlių. Deja, neretai po žvejų lieka ne tik nuorūkos, bet ir skardinės, buteliai, popiergaliai. Kaip sakė parko darbuotojai, pažvejoja, pavalgo, išgeria ir išeina. Pavasarį viskas panirs į marias...

Ir šiltuoju laiku kai kurie žvejai nerodo pagarbos gamtai. Teršia, net niokoja parko rekreacinę įrangą ir informacinius stendus. Parko darbuotojai pasakojo, kad į pakrantes prisiveža net senų fotelių, kuriuose sėdėdami žvejoja, įsirengia visokių pašiūrių nuo lietaus ir vėjo, uždengtų polietilenu. Visa tai išvažiuojant paliekama likimo valiai, užteršia pakrantes. Jau nekalbant apie juoduojančias laužavietes, pilnas paliktų stiklo butelių ir „bambalių“. Tokias paliktas piktžaizdes gamtoje dažniausiai nustato apiplaukdami pakrantes, o vėliau tenka viską ardyti, tvarkyti. Pasak Kauno marių regioninio parko vyriausiojo inspektoriaus Silvijaus Klenausko, bene didžiausi niokotojai parke ir yra žvejai mėgėjai. Dažniausiai malkomis jie nebūna pasirūpinę, ir pradeda kūrenti, kas pakliūna po ranka: sulaužo informacinius stendus, nulupa medines čerpes nuo pavėsinių stogų. Pagal tokių „laukinių“ logiką: noriu susikurti laužą, o įkurti juk patogiausia nuardžius ką nors... Inspektoriaus žodžiais, niokotojus sunku nustatyti, nes reikia pričiupti, o visi įrodymai sudega lauže. Gamtos teršimas ir net vandalizmas marių pakrantėse – tikrai didelė problema. Atliekant kraštovaizdžio monitoringą vis randa ne tik savavališkas laužavietes, bet ir sulaužytas pavėsines, rodykles, išvartytus suolus ar stalus. Po žiemos, sniegui aptirpus kai kur ledas atrodo kaip Kariotiškių sąvartynas: žuvų pašaro pakuotes, plastikinius butelius ir kitas šiukšles vėjas nešioja, kol dalis šlamšto lieka pakrantėse, dalis paskęsta.

Tačiau tikrieji gamtos ir kultūros paveldo mylėtojai parke visada laukiami. Parko vertybes galima išvysti plaukiant laivu, važiuojant automobiliu ar pėsčiomis keliaujant pažintiniais takais. Kadangi Kauno marių regioninis parkas įsikūręs visai netoli didmiesčio – Kauno miesto, čia galima atvykti ir dviračiais, riedžiais (segway), arklių kinkiniais ar kitomis netradicinėmis keliavimo priemonėmis.  Naujas pažinimo galimybes atvėrė neseniai įrengtas takas Arlaviškių botaniniame draustinyje, nuo kurio atsiveria įspūdinga panorama į Kadagių slėnį, Dabintos salą. Sutvarkytas priėjimas prie Lašinių konglomerato. Pažaislio vienuolynas turistų laukia  ištisus metus. Vasarą jame vyksta Pažaislio vasaros muzikos festivalis, pietinėje oficinoje atidaryta naujai įrengta moderni ekspozicija, edukacinė klasė, vedamos ekskursijos ir vienuolyne, ir už jo sienų. Etnografinę dvasią pajusti galima vieninteliame Lietuvoje Rumšiškių liaudies buities muziejuje, užsukant į šalia esančią ypatingą pievą – Natura 2000 buveinę, kurioje auga apie 90 ąžuolų, palypėjant į apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria marių panorama, ir aplankant iš marių dugno perkeltą autentišką medinę Rumšiškių bažnyčią. Rekomenduojama užsukti į Palemone esantį Salomėjos Nėries memorialinį muziejų, įkurtą name, kuriame gyveno ir kūrė garsioji poetė, o šalia esančiame Lakštingalų slėnyje vyksta poezijos pavasariai. Daugiau sužinoti apie parką, jo vertybes ir lankymo galimybes galima Kauno marių regioninio parko direkcijos Lankytojų centre. Jame įdomu pamatyti maketą, kuriame vizualiai parodyta, koks buvo Nemuno slėnis anksčiau ir kaip pasikeitė pastačius Kauno HES. Čia pamatysite ir senas fotografijas, įamžinusias vietas, kur dabar tyvuliuoja marios.

 Į šias vietas atvykstama ne tik poilsiauti. Specialistus domina modernus medelynas, kuriame per metus išauginama keli milijonai lapuočių ir spygliuočių sodmenų miškams, taip pat daug kitų augalų, skirtų miestams ir sodyboms apželdinti. Medelynas yra vienas didžiausių šalyje kalėdinių eglių vazonuose tiekėjų. Čia auginama daug rinktinių augalų, kuriems skiepų ieškoma iš geriausių medžių visoje Lietuvoje. Veikia ir didžiausia bei pažangiausia Lietuvoje miško ­sėklų aižykla.

Parke visi besilankantys pasirinks takus ir objektus pagal savo norus. Tačiau kiekvienas galėtų po kelionės atsisėsti ant marių kranto ir pagalvoti: juk brendant į Kauno marias, galima įsivaizduoti brendant į istoriją: ten, marių dugne, gyveno žmonės, liko kaimai, užpilti šuliniai ir kapinaitės. O senoji kalva, ant kurios, anot legendų, mūsų protėviai pagonys aukodavę aukas, dabar paaukota vandeniui...

Linas Senkus

Eko keliautojo atmintinė - Kauno marių regioninio parko lankymo taisyklės

Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos  regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.

 

 



A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt