A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Router.php

Line Number: 96

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Output.php

Line Number: 51

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 227

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 248

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 974

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 220

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 39

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 119

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 123

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 138

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 824

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /var/www/virt/keliaukkitaip.lt/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Session.php

Line Number: 671

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 427

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 428

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk Kitaip

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Pagramančio regioninis parkas


Akmenos ir Jūros upių slėniai, išraizgyti jų vingiais ir kilpomis miškai, per daugelį metų susiformavę statūs bei lėkšti šlaitai, terasos, atodangos. Pagramančio regioninis parkas išsiskiria vingiuotomis, srauniomis upėmis - Akmena ir Jūra, bei jų nuostabiais slėniais, kanjonais, terasomis, atodangomis. Akmenos ir Jūros upių santakos slėniai yra viena iš pagrindinių Pagramančio regioninio parko kraštovaizdžio vertybių. Šis parkas ir įkurtas siekiant išsaugoti vertingą Akmenos – Jūros santakos slėnių ir miškų kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei čia esančias kultūros paveldo vertybes. Per šias upes nutiesta nemažai lieptų, kurių dalis sunykę arba suniokoti ledonešių, tačiau daug yra ir išlikusių: šiuo metu jais vaikščiojama. Kabantys lieptai – vaizdi Pagramančio regioninio parko kraštovaizdžio dalis, jie yra ir parko emblemoje. Siekiant išsaugoti Jūros slėnio kraštovaizdį su išraiškingais erozijos padariniais įsteigtas Jūros kraštovaizdžio draustinis. Jame saugomos ryškios terasos, pakopomis kylančios stačiais šlaitais, griovos, atodangos. Draustinyje saugomos ir Raudonosios knygos rūšys: boloniniai katilėliai, vyriškosios gegužraibės, didieji dančiasnapiai, upėtakiai, lašišos, žiobriai bei šių žuvų neršto vietos. Parke yra dar keturi draustiniai: Akmenos ir Tyrelių kraštovaizdžio bei Plynosios telmologinis ir Lylavos hidrografinis.

Vandens turizmo mėgėjai čia gali puikiai pakeliauti baidarėmis, kanojomis ar valtimis. Mes plaukimui pasirinkome Akmeną. Ja rekomenduojama plaukti labiau patyrusiems vandens turistams, kai pakilęs vandens lygis (pavasarį, rudenį), nes upėje gausu slenksčių, rėvų, kitų kliūčių, kurias sunku įveikti vasarą. Jūra plaukti galima ištisus metus. Plaukiančius šiomis upėmis vandens turistus džiugina ir nejučia fotoaparato siekti skatina įspūdingos atodangos. Parko teritorijoje yra 12 atodangų, beveik visos jos prie Jūros upės. Ledynai, slinkdami iš Skandinavijos, keliskart buvo uždengę visą dabartinės Lietuvos teritoriją ir formavo žemės paviršių. Tad atodangos – beveik 200 tūkstantmečių Pagramančio apylinkių geologinė istorija. Tai lyg atversta ledynmečių knyga mokslininkams ir visiems besidomintiems. Pagramančio atodanga – skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje. Jos aukštis – 29-31 m, o ilgis palei upę – viršija 200 m. Genių atodanga – skardis dešiniajame Jūros krante, netoli Genių vienkiemio, įspūdingame upės vingyje, Tyrelių miško šiauriniame pakraštyje. Jos aukštis – 24-25 m, o ilgis palei upę – 160 m. Genių atodangos papėdėje daug senų įvairaus dydžio nuošliaužų. Tokius skardžius sukūrė stipri šoninė upės srovės erozija staigiame vingyje ir šlaito nuogulos, kurios byra, šliaužia ir net virsta žemyn. Todėl atodangų vaizdas nuolat kinta.

 

Ne mažiau įspūdingas ir pats Akmenos upės slėnis bei vaga su šniokščiančiomis rėvomis. Ledynų tirpsmo metu Andriejaičių ir Kilpinių apylinkėse susiformavo riedulynas upėje – Akmenos „Didžioji rėva“ (jos plotas - apie trečdalis hektaro). Pagramančio regioninio parko vyr. ekologas Tomas Kalašinskas, papasakojo apie šią, išskirtinę Lietuvos mastu, rėvą. Jo žodžiais, visą savo grožį rėva parodo vasarą, kai vandens lygis nukrenta, iškiša iš vandens galvas tiek dideli, tiek mažesni akmenys, per kurių viršūnes pasišokinėjant, nesušlapus kojų, galima perbėgti į kitą upės pusę. „Didžioji rėva“ yra vienas lankomiausių objektų parke. Ypač mėgstama ši upės atkarpa vandens turistų – ekstremalų. Vasarą pro ją praplaukti su baidarėmis praktiškai neįmanoma. Tačiau pavasarį, rudenį ar per potvynius Akmena primena kalnų upę, kuria plaukti rekomenduojama tik patyrusiems, mėgstantiems ekstremalų sportą baidarininkams. Šalia „Didžiosios rėvos“ yra įrengta poilsiavietė, kurioje mėgsta apsistoti, pasiklausyti vandens šniokštimo ne tik vandens turistai.

Ledynai čia paliko įspūdingų akmenų ir sausumoje. Štai akmuo „Milžinas“, dar vadinamas  Tamošaičių akmeniu - valstybinės reikšmės geologinis gamtos paveldo objektas. Jo ilgis – per 5 m, plotis – 3,5 m, perimetras – 13 m. Šis riedulys ledynų tirpsmo buvo atridentas iš Vakarų Švedijos arba Suomijos. Įdomu, kad akmens paviršiuje galima pamatyti didžiulę įdubą, primenančią žmogaus pėdą.

Parke yra ir maždaug 360 ha ploto aukštapelkė Plynoja. Aukštapelkę dengia 3-4 m storio durpių klodas. Senuose žemėlapiuose šiose vietose dar buvo pažymėtas raistas, dabar susiformavo tipiškas aukštapelkės kompleksas. Į ją ėjome pažintiniu taku, įrengtu lankytojams supažindinti su šios aukštapelkės ekosistema ir bioįvairove. Čia randamos augalų, gyvūnų bei vabzdžių rūšys yra specifinės ir sutinkamos tik pelkėje. Takas iš paklotų lentų veda į aukštapelkės centrinę dalį, kurioje atsiveria plynė. Jo ilgis – 1 600 m. Užlipus į įrengtą bokštelį, galima apžvelgti visą aukštapelkę. Čia laukėme pasirodant kokio nors pelkės gyventojo, tačiau šįkart teko susipažinti tik su pelkės augmenija. Drėgna jos paklotė ypač patinka į Lietuvos raudonąją knygą įrašytiems augalams ir samanoms: kupstinei kūlingei, aukštajai gegūnei, paprastajam kardeliui, plunksninei pliusnei. Čia ištisinį kilimą sudaro kiminai, ant aukštesnių kupstų dažna paprastoji šilsamanė. Arčiau pelkės centro auga žemaūgės, nuskurdusios, nuo pat žemės šakotos pušaitės ir kur ne kur pasitaikantis karpotasis beržas. Žolinėje paklotėje dominuoja paprastoji spanguolė ir magelaniniai kiminai, kurie sudaro ištisinį kilimą. Duburiuose nuolat telkšo vanduo. Susijungus keletui jų, susidaro ežerokšniai. Plynosios pelkė teikia prieglobstį daugeliui retų gyvūnų. Mums sakė, kad Tyrelių miške galima pamatyti briedžių, tauriųjų elnių, usūrinių šunų, baltųjų kiškių, šermuonėlių. Čia aptinkamos ir Raudonosios knygos paukščių rūšys: yra dirvinių sėjikų perimvietė, gyvena pievinės lingės, yra plėšriajai medšarkei gyventi tinkamų vietų, peri tetervinai, maitinasi gervės. Apypelkio miškuose veisimosi laikotarpiu stebėtas erelis rėksnys, baltnugaris genys, vištvanagis. Iš viso parke gyvena daugiau kaip šimtas paukščių rūšių.

Regioniniame parke besilankantys čia gali sužinoti daug įdomaus apie pelkių gyvenimą. Suintensyvėjus žmogaus ūkinei veiklai, išpopuliarėjus išvykoms į gamtą, pelkės pasidarė tinkamiausias prieglobstis faunai, ypač paukščiams, kuriems perėjimo metu ypatingai reikia ramybės. Tačiau dar gajus kai kurių žmonių požiūris į pelkes, kaip į niekam nereikalingas, net pavojingas klampynes ir uodų karaliją. Tačiau ekskursija į pelkę su mokančiu atskleisti jos paslaptis gamtosaugininku gali pakeisti tokią nuomonę. Todėl ir įrengiami pažintiniai takai lankytojams. Moksleivių grupės, turistai sužino, kad pelkės, be prieglobsčio gamtos tvariniams, dar švarina atmosferą ir vandenį, padeda saugoti dirvas nuo erozijos, net sugeria jonizuojančius spindulius – tai lyg unikalus valymo įrenginys. Todėl lankantis tokiose saugomose vietose, būtina laikytis atitinkamų taisyklių: eiti tik tam skirtu maršrutu, nes pelkė labai jautri ištrypimui, netriukšmauti ir nebaidyti pelkės gyventojų, negaudyti jų ar neardyti būstų. Štai beveik pusė Lietuvos raudonosios knygos paukščių randa prieglobstį pelkėse arba vienaip ar kitaip su jomis susiję. Pelkės vilioja žmones uogomis, grybais, vaistažolėmis, tačiau pernelyg godus šių gėrybių rinkimas, nesilaikant gamtos turtų naudojimo taisyklių, gali ne tik nuskurdinti augaliją, bet net nulemti kai kurių rūšių išnykimą. Jau nekalbant apie varlių, gyvačių ar kitų pelkės gyventojų žudymą. Gamtoje kiekvienas gyvas padarėlis yra reikalingas, nepaisant kai kurių iš mūsų požiūrio į jų naudą ar žalą...

Pagramančio regioniniame parke gausu ir kultūros paveldo vertybių. Paupių piliakalniai, senkapiai, pilkapiai, mitologiniai akmenys liudija, kad ši teritorija buvo nuo senovės gyvenama. Įdomiausi parko piliakalniai – Indijos ir Pagramančio – apipinti padavimais, legendomis ir  pasakojimais. Indijos piliakalnis stūkso kaime, tokiu pat pavadinimu. Keistas vardas kilęs ne nuo valstybės pietų Azijoje, o nuo žodžio „indija“, reiškiančio žemės gilumą. Šioje vietoje Akmenos slėnis sudaro didelį amfiteatrą ir yra 30 metrų žemiau nei gretimos teritorijos. Piliakalnio liekanos yra Akmenos dešiniojo kranto aukštumoje, pelkėtame slėnyje. Upei pakeitus vagą, didelė piliakalnio dalis buvo nuplauta. Piliakalnis iki šiol nėra plačiau tyrinėtas. Ant jo stovėjo Pūtvės pilis. Ją 1307 m. puolė Ragainės komtūro vadovaujama Ordino kariuomenė, bet nesugebėjo užimti, sudegino tik papilį. Po metų vienas pilėnas išda­vė pilį tam pačiam komtūrui, slapta atidaręs jos vartus. Ordino kariai pilies įgulą išžudė, o pilį su papiliu sudegino. Vėliau pilis buvo atstatyta, tačiau po dvidešimties metų Ordino kariai vėl ją užėmę sudegino, o žmones išžudė.

Išties, turi ką parodyti turistams Pagramančio regioninis parkas. Jo direktoriaus Vaidoto Šliogerio nuomone, atvykstančius į parką galima sąlygiškai suskirstyti į intensyviai keliaujančius ir iškylautojus. Arba tikrus turistus, kurie plaukia baidarėmis, keliauja atsivežtais dviračiais, bei poilsiautojus, kurie kartais stengiasi „net automobiliu nenuvažiuoti nuo asfalto“. Pastarieji pagal elgesį saugomoje teritorijoje būna: tvarkingi „sėslieji“ ir „laukiniai“, kurie nesilaiko ne tik parko lankymo taisyklių, bet ir elementaraus padorumo: triukšmauja, šiukšlina, laužo įrangą. Gerai, kad tokių jau kelis metus vis mažėja. Tai pastebi ir miškininkai, ir vietiniai komunalininkai. Visuomenė po truputį keičiasi, parko direktoriaus žodžiais, „ateina į protą“. Į Pagramančio regioninį parką atvyksta nemažai organizuotų lankytojų grupių. Kaip sakė, dabar mokinukus veža ne į karo muziejų ar Kauno IX fortą, o į parkus. Susitikus suaugusiųjų grupę, išgirsta, jog jie esą turizmo entuziastai iš Vilniaus ar gidai iš Kauno. Kadangi šis parkas – ne ežerų kraštas, čia mažiau lankosi stovyklautojų. Nebent organizuojami sąskrydžiai, kurių dalyviai, jei tik organizatoriai įsipareigoja palikti viską tvarkoje, mielai laukiami. Tokias direktoriaus mintis papildė ir parko lankytojų centro administratorė Rita Krompalcienė, sakydama, jog jų parko pagrindas ir traukos objektas svečiams yra natūrali gamta. Nėra čia prabangių, kokiame nors dvare įrengtų kaimo turizmo centrų... Tačiau lankytojus ir trauka tas unikalus vietinės gamtos grožis. O šio krašto vertybių propagavimui pasitarnauja ir su Tauragės turizmo informaciniu centru organizuojami bendri prisistatymai  „Vivattur“ parodose, ir vietinės seniūnijos, kurios draugauja ne tik su kitomis Lietuvoje, bet ir su Lenkijos Punsko kraštu. Tokiu būdu žmonės nuvyksta vieni pas kitus, pamato ir aprodo svečiams ne tik savo gamtos įžymybes, tačiau turi progą susipažinti su kultūriniu paveldu, pavyzdžiui, audimo tradicijomis, paragauti vietinio kulinarinio paveldo patiekalų. Lankytojų centro administratorės žodžiais, pas juos gražiai bendradarbiauja kultūros namai, biblioteka ir regioninio parko direkcija. Kartu organizuojamos Užgavėnės, Joninės, Žemės diena. Mindaugo karūnavimo dienos proga ant piliakalnio pagramantiškiai sugieda „Tautinę giesmę“, o baltų vienybės dieną ten  liepsnoja laužas ir fakelai. Tradicija tapo bendra priešadventinė vakaronė su senųjų krašto amatų pristatymu ir tradicinėmis vaišėmis. Buvo net sukurtas filmas „Nagingi pagramantiškiai“ apie čia gyvenusius ir dabar gyvenančius medžio drožėjus, audėjas ir mezgėjas, margučių margintojas, taip pat liaudies dainininkus ir kaimo gaspadines, puoselėjančias kulinarinį paveldą. Regioninio parko darbuotojų nuomone, dabar bet kokie miestelio renginiai vyksta kartu su parko direkcija, o žmonės „ne tik domisi savo kiemu, bet ir nori padėti tvarkytis parko rekreacinėse teritorijose.“

Pagramančio regioniniame parke įrengti keturi pažintiniai takai: Plynosios telmologinio draustinio, Akmenos kraštovaizdžio draustinio, Lylavos hidrografinio draustinio ir Dabrupio. Įrengta vizualinė informacinė sistema centrinėje parko dalyje, sudaranti 35 km ilgio žiedą, apimantį didžiąją dalį parko vertybių, tokių kaip atodangos, piliakalniai, regyklos, gamtos ir kultūros paveldo objektai.  Pailsėti po kelionių galima jaukiose atokvėpio vietose, poilsiavietėse ar stovyklavietėje. Akmenos kraštovaizdžio draustinio pažintinis takas įrengtas kairiajame Akmenos upės krante, jis prasideda ir baigiasi poilsio komplekse-stovyklavietėje „Lakštingalų slėnis“. Eidami taku ir mes užkopėme ant aukšto ir stataus skardžio-atodangos, nuo kurios atsiveria puikus vaizdas. Ypatingo grožio Akmenos upės slėnio kraštovaizdis dar sustiprėja rudenėjant - kai čia lankėmės, švytėjo gelsvi ir rausvi medžių lapai. Lylavos hidrografinio draustinio pažintinis takas įrengtas siekiant supažindinti lankytojus su natūraliu upeliu, kertinėmis miško buveinėmis. Kelis kilometrus jis vingiuoja išraiškingomis Lylavos upelio pakrantėmis. Čia aptiktos retos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą rūšys: svogūninė dantažolė, statusis atgiris, paprastasis kardelis, meškinis česnakas. Gausiai auga jonpaparčių sąžalynai. Einant Dabrupio pažintiniu taku, įrengtu šio upelio šlaituose, galima grožėtis plačialapiais brandžiais medynais, upelio vingiais, kertinėmis buveinėmis.

Norintiems pamatyti didžiąją dalį Pagramančio regioninio parko vertybių reikėtų dviračiu ar automobiliu pasileisti dviračių trasa. Maršruto ilgis – 35 km. Nuorodos neleis pasiklysti, o sustojimo vietose esanti informacija padės susipažinti su gamtos ir kultūros vertybėmis. Važiuojantys šia trasa pamatytų Pagramančio ir Kreivių piliakalnius, „Didžiąją rėvą“, Pagramančio ir Genių atodangas, akmenį „Milžiną“ taip pat įspūdingus senus ąžuolus: Andriejaičių, Genių, Gudlaukio, Tamošaičių. Man ypač įsiminė didingas Gudlaukio ąžuolas, augantis nedideliame to paties vardo  kaimelyje, netoli Jūros upės. Jo kamieno apimtis krūtinės aukštyje – 6,3 m, o kamiene yra didžiulė drevė. Joje įsitaisius ir gerai įsiklausius, išgirsti ąžuolo girgždėjimą, lyg keistas dejones. Galima ir pafantazuoti, kad tas daugiau nei 600 metų turintis medis nori tau atskleisti kažkokią paslaptį...

Linas Senkus

Eko keliautojo atmintinė

Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos  regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.



A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt