A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Router.php

Line Number: 96

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Output.php

Line Number: 51

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 227

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 248

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 974

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 220

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 39

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 119

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 123

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 138

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 824

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /var/www/virt/keliaukkitaip.lt/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Session.php

Line Number: 671

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 427

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 428

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk Kitaip

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Lietuviškoji Troja


Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas

Kernavė su savo unikalia praeitimi – vienas iš keturių UNESCO Pasaulinio paveldo objektų mūsų šalyje. Ši vietovė – išskirtinio reikšmingumo archeologinis paminklas, iškalbingai atskleidžiantis visas šio regiono archeologines kultūras – pradedant paleolitiniais laikais ir baigiant viduramžiais. Pirmieji gyventojai čia atsikraustė maždaug prieš 9 – 8 tūkstančius metų pr. Kr., ir nuo to laiko vietovės neapleido. Ištisos žmonių kartos čia ateidavo į pasaulį, nugyvendavo joms Aukščiausiojo skirtą laiką ir iškeliaudavo Anapilin, po savęs palikdamos daugybę materialinės kultūros pėdsakų. Šioje nedidelėje vietovėje tyrinėtojai yra suradę visų čia egzistavusių epochų paminklų. Neįkainojamos vertės yra viduramžių laikotarpio (XIII–XIV amžiaus) istorinis paveldas, atskleidžiantis paskutinės Europoje pagoniškos šalies civilizacijos lygį. Miesto, kapinyno, piliakalnių buvimas iškalbingai byloja Kernavę viduramžiais garsėjus kaip itin svarbų Lietuvos valstybės politinį-ekonominį centrą. Tai – senosios pagoniškosios kultūros liudininkė, akivaizdžiai demonstruojanti ir krikščionybės skverbimosi į šį kraštą požymius. Tokių reikšmingų žmonijos istorijos etapų liudininkų nedaug tėra išlikę, tad išsaugoti šį pasaulinės svarbos objektą – ir dabarties, ir ateities kartų priedermė.

Žmogus, išgelbėjęs Kernavę

Dabar, žinoma, sunku suvokti, kad būta laikų, kai šiai unikaliai vietovei grėsė išnykimo pavojus. Jei nebūtų savo ryžtingo balso pakėlęs Sigitas Lasavickas, vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės architektūros tyrėjų, ne tik jokio pasaulinio paveldo objekto neturėtume – Kernavė apskritai būtų buvusi sudarkyta. „Menu tą didžiulį Lasavicko pasipiktinimą, kurį jis išliejo partiniams veikėjams rašomuose raštuose po to, kai išvydo Pajautos slėnyje melioratorių iškastus griovius, kurių žemėse buvo susimaišiusios XIII–XIV amžių keramikos šukės“, - per neseniai šio garsiojo architekto atminimui skirtą konferenciją pasakė buvęs jo kolega, Vilniaus universiteto profesorius Aleksas Luchtanas. Šiam žmogui kartu su kitais mokslininkais teko išsirengti į S. Lasavicko organizuotas archeologines ekspedicijas. Specialistai tyrinėjo Kernavės kraštovaizdžio sandarą, bandydami nustatyti buvusios pilies ir miesto urbanistinę struktūrą bei ribas. S. Lasavickui, pasižymėjusiam išskirtine nuojauta, vadovaujant, atrastos ir pradėtos tirti įvairių istorinių laikotarpių archeologinės vertybės bei apibrėžtos jų ribos. Buvo įsigilinta ne tik į atskirus mūsų proistorės etapus, bet ir į žmonių gyvensenos bei laidojimo papročių Kernavės regione raidą. Archeologams ši vietovė buvo nelyginant įvairiausių laikmečių kultūrinių sluoksnių pyragas. Tyrinėtojų žvilgsnis nukrypo į piliakalnius, išsidėsčiusius prie Neries upės vingio, vaizdingame senvagės slėnio šlaite. Visame Baltijos jūros regione nėra kito tokio penkių piliakalnių komplekso, kaip Kernavėje. Tai – ir ledynmečio, ir žmogaus rankų darbo palikimas.

Piliakalniai, ant kurių kažkada stūksojo pilys, nėra vienintelė šio unikalaus kraštovaizdžio puošmena. Be jų, visa virtinė gražių kalvų driekiasi priešais Kernavėlės upelį ir Pajautos slėnį. Visos senvagės atšlaitės, vaizdingai apaugusios medžiais, žvelgiant nuo piliakalnių, atsiveria savo nepakartojamu grožiu. Kraštovaizdžio puošnumas yra antrasis ir nedalomas Kernavės, kaip istorinės vietovės, komponentas. Piliakalniai, Pajautos slėnis, Kernavėlės upelio raguvos ir Neris su savo skardžiais – tikrai unikalūs aplinkos elementai. Nors šiuo metu tėra ištyrinėta tiktai nedidelė dalis šios unikalios teritorijos, bent jau galima nesibaiminti, kad joje esančios vertybės nunyks. Mat 1989-aisiais čia buvo įsteigtas valstybinis kultūrinis rezervatas, dabar apimantis 194,4 hektarų plotą. Rezervato žinioje  yra 15 archeologinių bei 3 istorijos paminklai, įtraukti į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Dar dviejų naujai išaiškintų archeologinių vertybių (Semeniškių pilkapių vietos ir Semeniškių degintinio kapinyno) dokumentacija rengiama įrašymo į šį registrą procedūrai. Vieni archeologijos paminklai yra išsidėstę slėnyje – žemutinėje Neries terasoje, kiti – viršutinėje Neries terasoje bei natūraliuose jos iškyšuliuose. Šioje terasoje yra ir trys istorijos paminklai.

Slėnyje yra saugomos šios archeologinės vertybės: Kernavės senovinė gyvenvietė (IX/VIII tūkst. pr. Kr. ir IV/V a. po Kr.); Kernavės kapinynas (VIII–I a. pr. Kr.); Kernavės senojo miesto vieta (XIII–XIV a.); Semeniškių pirmoji senovinė gyvenvietė (IV–VIII a.) ir Semeniškių antroji senovinė gyvenvietė (II/III–V a.). Taigi slėnis skirtingais laikotarpiais buvo naudojamas ir kaip gyvenamoji teritorija, ir kaip laidojimo vieta. Viršutinėje Neries upės terasoje esantys paminklai taip pat skiriasi tiek naudojimo laiku, tiek funkcijomis. Penkių piliakalnių ir senųjų gyvenviečių kompleksas (I–IV a.) yra susijęs su gynybinėmis vietovės funkcijomis. Viršutinėje terasoje ištirtas Kriveikiškio kapinynas (XIII–XIV a.) yra unikalus to laikmečio laidojimo paminklas. Vėlyvesnius istorijos laikus reprezentuoja archeologų tirta Kriveikiškio kaimavietė (XV–XIX a.), antroji Kernavės senojo miesto vieta (XV–XIX a.), Kernavės, Kriveikiškio dvarvietė (XV–XX a.), Kernavės senosios bažnyčios vieta (XV–XIX a.). Dabartinės bažnyčios aplinkoje išsidėsčiusios ir visos trys istorinės kultūrinio rezervato vertybės: medinė koplytėlė (XVIII a.), mūrinė koplytėlė-mauzoliejus (XIX a.) ir klebonija (XIX a.).

Valstybės gimimą menanti žemė

Kernavėje verta apsilankyti, norint prisiliesti prie unikalių kultūrų pėdsakų, siekiančių tiek laikotarpį prieš mūsų erą, tiek pirmuosius mūsų eros amžius, tiek vėlesnius laikus. Pavyzdžiui, mūsų eros pradžioje Pajautos slėnyje būta didelių gyvenviečių su gynybiniais piliakalniais. Piliakalniai, kaip pagrindinis proistorinių gyvenviečių tipas, Lietuvoje gyvavo nuo bronzos amžiaus iki XIV a. pabaigos. Pilies, Lizdeikos, Aukuro, Mindaugo sosto piliakalniai tarnavo ir karo tikslams, ir gyventojų apsaugai nuo priešų.

Kernavė labiausiai žinoma kaip vienas iš svarbiausių viduramžių laikotarpio Lietuvos politinių centrų. Archeologiniai radiniai rodo, jog čia gyventa turtingų amatininkų ir pirmųjų šalies pirklių. XIII a. feodalinis Kernavės  miestas buvo išsidėstęs Pajautos slėnyje tarp Neries upės ir įtvirtintų piliakalnių. Centrinis piliakalnis, dar kitaip vadinamas Aukuro kalnu, buvo kunigaikščio dvarvietės būstinė, o likusieji keturi tarnavo kaip priešpiliai, saugoję kunigaikščio pilį ir miestą.

Kunigaikščio Traidenio žemė buvo nuolat puldinėjama ir niokojama kryžiuočių. Tą liudija ir 1279 metų Hermano Vartbergės bei Livonijos kronikos, kuriose Kernavė minima kaip LDK kunigaikščio Traidenio (1269–1282) valda. Tai buvo besikuriančios Lietuvos valstybės politinis-ekonominis centras, pirmoji šalies sostinė. 

Nesyk siaubta priešų, ji vis pakildavo iš pelenų. Tačiau per 1390 metų kovas miestui sudegus, senojoje vietoje jis daugiau nebuvo atstatytas. Gyventojai iš Pajautos slėnio persikėlė į viršutinę terasą, kurioje yra dabartinė Kernavė.  Vėliau, perkėlus sostinę į Trakus, Kernavė neteko išskirtinės politinės-karinės reikšmės. 

Žmonių gyvenimo pėdsakus senojoje Kernavėje uždengė ir užkonservavo storas žemės sąnašų sluoksnis. Užtat dabarties archeologams lietuviškoji Troja pamažu atskleidžia paslaptis. 

Senoji istorija atgyja

Rezervato darbuotojai daro viską, kad būtų išsaugotas unikalus Kernavės regiono paveldas. Šį  tikslą įgyvendinti padeda jau susiformavusios ir naujai besiformuojančios tradicijos. Vienos iš tokių – liaudies tradicijas puoselėjanti Rasos šventė ir Gyvosios archeologijos festivalis. 

Trumpiausią vasaros naktį Pajautos slėnyje žmonės renkasi jau nuo 1967 metų. Dar sovietų laikais akademinio jaunimo Kernavėje atgaivintos pagoniškos Saulėgrįžos apeigos skatino domėtis etniniu paveldu, žadino tautinio bendrumo dvasią ir buvo viena iš rezistencijos tuometiniam režimui apraiškų. Tradicija atvykti į Kernavę kiekvienų metų birželio 23-iąją gyva iki šiol. Šiandien, kaip ir seniau, palydima nusileidžianti saulė, uždegami laužai, aplink juos šokama ir dainuojama, Nerimi plukdomi žolynų vainikai, ieškoma paparčio žiedo. O Joninių ryte pagerbiama patekėjusi saulė.

Kasmet švenčiant Lietuvos valstybės šventę – Mindaugo karūnavimo dieną – senojoje šalies sostinėje organizuojamas įspūdingas renginys – „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.

O kokia gi šventė be svečių? Suguža atidunda jie ne tik iš savojo krašto, bet ir iš tolimesnių žemių. Antai paskutiniame, tryliktajame, šventiniame sambūryje dalyvavo ne tik mūsų kaimynai iš Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, bet ir iš Vokietijos, Vengrijos. Visi renginio dalyviai – archeologijai meilę jaučiantys žmonės, taigi ne tik papasakoja, bet ir praktiškai pademonstruoja, kaip senovėje buvo lipdomi puodai, statomi būstai, kaldinami geležiniai darbo įrankiai ir ginklai, gaminamas valgis. Susirinkusiems smalsuoliams siūloma patiems įtempti lanką, nusižiesti indą, mūsų protėvių būdu įskelti ugnį... O žiūrovų per „Gyvosios archeologijos dienas“ visada būna gausu: įdomu pažvelgti, kaip atrodė akmens amžiaus žmonių gyvenamoji aplinka, kokiais rūbais vilkėjo bronzos laikotarpio gyventojai, kaip jie juos audė... Smalsus susirinkusiųjų žvilgsnis krypsta į senovės laikų akmeninius ir titnaginius buities įrankius, ginklus, muzikos instrumentus, archajiškus medžioklės reikmenis. Juolab, kad visą šią atributiką galima palyginti su vėlesnių – viduramžių laikų amatininkų dirbiniais. Pažanga pastebimai krenta į akis: viduriniaisiais laikais gyvenę žmonės jau mokėjo ir muilą iš pelenų išvirti, ir vilną suvelti, ir popierių pagaminti, o ant jo knygą atspausdinti. Ir grožio pojūtis jiems nebuvo svetimas: iliustravo knygas, kūrė papuošalus, rašė muziką... Tik žmogaus darbo ir kūrybos vaisius dažnai sunaikindavo karų liepsnos. Ginklų žvangesys žmonijos istorijos eigoje aidėdavo nuolat, taigi, tą patvirtindami, į šventę tradiciškai atvyksta įvairių tautų karybos klubų dalyviai. Ir ne tik išbando savo jėgas improvizuotose kautynėse, bet ir akivaizdžiai pademonstruoja visiems to meto karinę techniką.

Per šią šventę senoji Kernavė virsta viduramžišku miestu. Kaip ir kažkada, jos gatvėse gali sutikti margiausių personažų: ir iš užjūrio atvykusių pirklių, ir elgetų, ir muzikantų... Ilgapirščius, kitokio plauko nusižengėlius teisia miesto aikštėje rengiami viduramžių teismai, po kurių nuosprendžių pradeda darbuotis budeliai... Štai ji – gyvoji praeitis, spalvinga senojo miesto istorija, su kuria susidūręs, jau nebeišbrauksi iš atminties.

„Per šias šventes lankytojų srautai Kernavėje smarkiai išauga. Jeigu per Jonines čionai suplaukia 5–7 tūkstančiai žmonių, tai festivalio metu jų skaičius gali siekti iki 25 tūkstančių. Suprantama, tokį antplūdį nėra paprasta suvaldyti, taigi mūsų pečius užgula nelengvas rūpestis, - sako rezervato Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.- Pagrindinė problema – transporto grūstys, nes Kernavėje mašinų aikštelių nebepakanka. Ją spręsti padeda kelių policija, ir už tai esame jai dėkingi. Vidaus tvarka švenčių metu taip pat tenka rūpintis, nors nepasakyčiau, kad atsiranda daug mėgėjų laipioti piliakalnių šlaitais ar niokoti rūpestingai sutvarkytą aplinką. Ko gero, daugiau rūpesčių kelia kiekvieną rudenį ir pavasarį į ekskursijas po rezervatą išsirengę moksleiviai. Štai jie tai mėgina nepaisyti draudžiamųjų ženklų ir yra linkę keberiotis aukštyn per žoles, nors šalia driekiasi pėsčiųjų takai ir laiptai“.

Pasitaiko, kad geru oru į rezervato teritoriją su mašinomis įsiveržia energija trykštantis  jaunimėlis, linkęs ir patriukšmauti, ir neleistinoje vietoje laužą susikurti. Štai tokius lankytojus jau tenka drausminti. Laimei, rezervato teritorija ribojasi su Kernavės girininkijos mišku, kuris labiau tinkamas iškyloms negu rezervatas. Jame įrengtas 2600 metrų ilgio turistinis poilsinis takas, prasidedantis ant Baltojo kalno, besidriekiantis dešiniuoju Neries krantu ir vedantis pro X–XI amžiaus pilkapius. Lankytojams tako trasoje įrengtos poilsiavietės, patrauklios atokvėpio vietos, žvilgsnį traukia medžio drožiniai, o orientuotis padeda informaciniai stendai. Tiesiant taką, buvo stengtasi, kad jo poveikis miškui būtų kuo mažesnis, todėl tako dangai parinktos natūralios medžiagos – žvirgždas, skalda. Žingsniuoti šiuo taku neprailgsta bet kokiu metų laiku – spalvų ir gamtos įvairovės tikrai pakanka!

Lankytojų dėmesiui – nauja muziejaus ekspozicija

Tradiciškai kiekvieną į rezervatą atvykusį žmogų traukia apsilankyti čia esančiame Archeologijos ir istorijos muziejuje. Jo istorija siekia tolimus prieškario laikus. Vietos  mokytojas J. Šiaučiūnas buvo sukaupęs vertingų eksponatų, surinktų pačioje Kernavėje bei artimiausiose apylinkėse, ir 1930 metais Kernavės pradinėje mokykloje įrengė pirmąją muziejinę ekspoziciją. Tai daugiausia buvo archeologiniai radiniai, etnografinė, istorinė ir numizmatinė medžiaga. Muziejaus rinkiniai nežymiai pasipildė po Antrojo pasaulinio karo, tačiau iki pat sistemingų archeologinių tyrinėjimų pradžios beveik viskas tilpo nedidelėje ekspozicijoje.

Dabar muziejaus eksponatų skaičius siekia per 20 tūkstančių ir atspindi visus Lietuvos archeologinius laikotarpius nuo vėlyvojo paleolito iki XVIII amžiaus. Daugiausia tai mokslinių archeologinių tyrinėjimų, vykstančių nuo 1979 metų, radiniai.

Šių metų vasaros turistinį sezoną muziejus pasitiks iš pagrindų pasikeitęs: nebe vienerius metus trukusi pastato rekonstrukcija leido išplėsti patalpas ir aprūpinti jas modernia technine įranga.

„Eksponatų rinkiniai išsidėstys trijose salėse, - pasakoja muziejaus vedėja Dalia Vaičiūnienė. – Pirmojoje bus pristatyta pati Kernavė – kaip UNESCO saugomas unikalus teritorinis archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas. Antroji salė supažindins su šios išskirtinės vietovės gyvenimu nuo akmens amžiaus iki ankstyvųjų viduramžių, na, o trečioji pasakos apie Kernavės gyvenimą viduramžiais. Viena ekspozicijos dalis atskleis materialinį-buitinį paveldą, kita – dvasinį gyvenimą“.

Muziejaus darbuotojai džiaugiasi tuo, kad turės galimybę lankytojams žymiai geriau atskleisti milžinišką šios teritorijos reikšmę mūsų istorijai. Apie vaizduojamų laikotarpių gyvenimą ypač iškalbingai pasakos 3D formato filmai. Pasitelkus kompiuterinę techniką, bus galima vaizdžiai perteikti informaciją apie naujausius archeologinius radinius ir mokslinių tyrinėjimų išdavas. Ką ir bekalbėti: gaunamos informacijos kiekis plečiasi, juk kasinėjimai Kernavės apylinkėse tebesitęsia.

Puiki proga praturtinti dėstomus istorinius faktus konkrečia vaizdine medžiaga vėl atsiranda mokytojams. Moksleivių grupės, kaip buvo, taip ir bus nuolatinės muziejaus lankytojos. Kur, jei ne čia, išvysi, kaip atrodė akmens amžiuje Kernavės apylinkėse gyvenusių žmonių titnaginiai įrankiai bei vėlesnių istorinių laikų bronzos ir keramikos dirbiniai. Muziejuje sukaupti gausūs pirmųjų amžių po Kristaus vietiniai dirbiniai bei importiniai gaminiai, atkeliavę iš Romos imperijos. Archeologijos rinkiniuose gausu XIII–XIV a. radinių, rastų iš piliakalnių, miesto Pajautos slėnyje ir Kriveikiškio kapinyno. Eksponatai, patekę iš amatininkų sodybų, reprezentuoja konkrečius amatus. Štai ornamentais išgražinti beržo tošies dirbiniai neturi analogų ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų muziejuose. Besiplėtojusius ryšius su kitomis šalimis rodo iš Rytų kraštų atkeliavę stiklo dirbiniai, sidabro papuošalai. Čia eksponuojamas Romos imperijos laikų, 161–162 metų, sidabrinis denaras. Na ir, aišku, galima išvysti visų tipų pirmąsias lietuviškas monetas, lietuviškus sidabro lydinius. Visos muziejaus numizmatinėje kolekcijoje esančios monetos rastos Kernavėje ir jos apylinkėse.

Atgal, į amžių glūdumą

Nuo šių metų pradžios valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato darbuotojai kviečia moksleivius, pedagogus, šeimas su vaikais dalyvauti specialiai sukurtoje edukacinėje programoje „Gyvoji archeologija – kelionė į praeitį“. Užsiėmimai vyksta naujai įrengtoje klasėje-dirbtuvėse. Lankytojai laiko ratu keliauja į įspūdingą Kernavės istorinę praeitį, susipažįsta su kupinu paslapčių archeologų darbu, bando „prakalbinti“ archeologinius radinius ir savo rankomis gali paliesti tai, ką mūsų protėviai paliko prieš šimtus ir tūkstančius metų.

Užsiėmimų temos skiriamos įvairiausio amžiaus lankytojams. Štai apžvalginė tema „Viru viru košę arba vieno seno puodo istorija“ rekomenduojama pradinukams arba tėvams su jaunesniojo amžiaus atžalomis. Į edukacines dirbtuves susirinkę mažieji lankytojai nukeliaus į tolimą praeitį, kai net puodų dar nebebuvo... Pamatys, kaip atrodė akmens amžiaus stovyklavietė, kokie tuo metu buvo darbo įrankiai, kuo vertėsi ir kaip gyveno žmonės. Sužinos, kaip vėliau buvo nulipdytas pirmasis puodas, o po to pabandys savo rankomis nusilipdyti kokį indą.

Vidutinio ir vyresniojo amžiaus moksleivių laukia jau sudėtingesnė, bet ne mažiau įdomi tema „Archeologija – nuo tyrimo iki eksperimento bei rekonstrukcijos“. Per užsiėmimą lankytojai sužinos, kad svarbiausi tolimos praeities liudininkai yra žmogaus naudoti daiktai ir kiti jo veiklos pėdsakai, kurių ieško archeologai. Archeologija – svarbiausias tolimos praeities pažinimo šaltinis, tad bus apžvelgtos pagrindinės archeologų darbo pakopos, „archeologinėje perkasoje“ bus ieškoma praeities dirbinių, mokomasi juos įvardinti ir datuoti. Na, ir, žinoma, nebus išsiversta be eksperimentų: užsiėmimo dalyviai gamins archajiškus dirbinius, bandys atkurti praeities žmogaus veiklos procesus (senoviniu būdu įžiebti ugnį, verpti varpsteliu ir austi vertikaliomis staklėmis, trintuve trinti grūdus, malti girnomis ir t.t.), taip pat susipažins su eksperimentinės archeologijos meistrų sukurtomis archeologinėmis rekonstrukcijomis.

Be minėtų apžvalginių užsiėmimų, lankytojai savo nuožiūra gali rinktis kelias arba vieną temą iš pateikiamo nemažo jų sąrašo. Pavyzdžiui, pirmąsyk atvykusiems dalyviams edukacinės programos organizatoriai siūlo susipažinti su istorinės praeities pažinimo būdais ir šaltiniais bei mėginti „prakalbinti“ daiktą – praeities liudininką.

V–VIII ir XI klasių moksleiviams rekomenduojama susipažinti su archeologų darbo procesu, sužinoti, kas yra radinio konservavimas ir restauravimas, kaip nustatomas radinių amžius, kam tarnauja muziejiniai rinkiniai ir t.t.

To paties amžiaus lankytojams dar rekomenduojama pasidomėti įvairių epochų archeologiniais indais (iš odos, molio, liepos žievės, beržo tošies, medžio) ir perprasti jų gamybos paslaptis. Ne mažiau įdomi tema yra ir apie aprangą bei apavą nuo proistorinių laikų iki viduramžių. Bus verpiama, audžiama, rengiamasi archajiškais rūbais, gėrimasi įmantriais viduramžių papuošalais.

Dana Kurmilavičiūtė

Eko keliautojo atmintinė

Kernavės legendos

Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos  regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.



A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt