A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Router.php

Line Number: 96

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Output.php

Line Number: 51

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 227

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 248

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 974

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 220

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 39

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 119

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 123

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 138

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 824

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /var/www/virt/keliaukkitaip.lt/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Session.php

Line Number: 671

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 427

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 428

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk Kitaip

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Ši teritorija – mūsų valstybės lopšys


Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas

Nei viena valstybės saugoma teritorija nesulaukia tokio lankytojų skaičiaus, kaip Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas. Čia kažkada gyveno Lietuvos valdovai ir stūksojo galingos pilys, o pati seniausia Vilniaus senamiesčio dalis įtraukta į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą. Rezervato teritorija sutampa su dviejų valstybės saugomų archeologijos vertybių ribomis. Pirmoji – Vilniaus piliavietė su Aukštutinės ir Žemutinės pilių istorinėmis vietovėmis ir pačiais reikšmingiausiais Lietuvos kultūros objektais, antroji – Vilniaus piliakalnis su papiliais, išties unikalus kraštovaizdis su Trijų Kryžių, Gedimino kapo, Altanos, Bekešo, Stalo kalnais bei Dainų slėniu.

Būtent čia prasidėjo Baltijos kelias. Laisvės troškimą ir tvirtą ryžtą siekti nepriklausomybės pasauliui simbolizavusi žmonių grandinė nuo Gedimino pilies ir Katedros nusidriekė per tris Baltijos šalis. Dabar šis įvykis įtrauktas į tarptautinį UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“.

Ši teritorija – Lietuvos valstybės lopšys. Ir pilis, ir Katedros aikštė visais laikais buvo lietuvių tautos kovų už nepriklausomybę liudininkės, žadinusios tautinio atgimimo dvasią. Vilniaus širdyje esanti Arkikatedros aikštė visuomet buvo svarbiausių tautos išgyvenimų liudininkė, mačiusi ir tragiškų, ir džiaugsmingų momentų. Netgi tokių, kaip šalies valstybingumo praradimas ir jo atgavimas. Aikštė ne sykį keitė išvaizdą. Tarpukariu kilęs sumanymas sutvarkyti ją ne kaip poilsiui skirtą vietą, o kaip miesto forumą, buvo įgyvendintas 1942 m. 1996 m. čia pastatytas paminklas Vilniaus įkūrėjui Gediminui (skulptorius V. Kašuba). 1998 metais pagal naują projektą aikštės dangoje buvo nužymėtos šioje teritorijoje iki XIV a. buvusių senųjų pastatų vietos. Visa Vilniaus pilių teritorija kažkada buvo apjuosta galingų mūro sienų. Arčiau Katedros varpinės, kuri pastatyta ant XIV a. gynybinio bokšto liekanų, grindinyje paženklintos Vyskupų rūmų liekanų vietos. Dar vieni vartai į Žemutinę pilį buvo rasti nuo Tilto gatvės pusės priešais Arkikatedros fasadą. „Didžiulė vertybė – visas Pilių teritorijos kultūrinis sluoksnis. Tai mūsų savasties ir istorijos dalis, – sakė rezervato direkcijos direktorė Audronė Kasperavičienė. – Deja, jis dar labai menkai ištirtas, todėl mūsų dar laukia atradimai ir netikėtumai“.

Arkikatedroje bazilikoje, iškilusioje ant XIII–XIV a. mūrų liekanų, ilsisi Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonos karalienės Elžbieta Habsburgaitė ir Barbora Radvilaitė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos širdis. Barokinėje koplyčioje palaidotas šv. Kazimieras. Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos kriptoje yra išlikusi viena seniausių Lietuvos freskų – XIV a. pab. – XV a. pr. Nukryžiavimo scena. XVIII–XIX a. sandūroje svarbiausios mūsų šventovės kaip valdovų panteono įvaizdį labai sustiprino iškilaus architekto Lauryno Stuokos–Gucevičiaus sukurta klasicistinė jos architektūra. Klasicistinių formų yra ir aikštėje stovintis varpinės bokštas.

Būtent Arkikatedros aikštėje mūsų tauta pareiškė savo valią išsivaduoti iš sovietinės okupacijos. Čia 1988 metais įvyko pirmasis Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio mitingas, čia sužinota džiaugsminga žinia apie Arkikatedros grąžinimą tikintiesiems, čia surengta daugybė protesto akcijų prieš Maskvos politiką...

Valstybingumo simbolis – Gedimino pilies bokštas. Ant jo plevėsuoja mūsų trispalvė – laisvos Lietuvos ženklas. Ne sykį ji buvo keliama ant šio bokšto, ir ne sykį ją buvo nuėmusios šalį okupavusios svetimos rankos. Daug ką mena šis didingas statinys – buvusios Aukštutinės pilies dalis. Iš kadaise galingų pilies mūrų mūsų laikus tepasiekė tik rūmų ir gynybinių sienų likučiai, pamatai, ant kurių kažkada stovėjo pietinis bokštas, na, ir vakarinis bokštas, dabar vadinamas LDK didžiojo kunigaikščio Gedimino vardu.

Kaip parodė archeologiniai kasinėjimai, ant šio itin patogioje strateginėje vietoje esančio kalno, dviejų upių apsuptyje, pilies būta jau X–XIII amžiuje. Ji buvo medinė. Pirmąsyk apie šią pilį sužinota iš Gedimino laiškų, rašytų 1323 metais.

Gedimino valdymo laikais buvo įtvirtintas gynybinis kompleksas, į kurį įėjo trys pilys – Aukštutinė, Žemutinė ir Kreivoji. XIV a. miestą įnirtingai puolė kryžiuočiai. Vilnius nesyk buvo sudegintas, 1390 m. ugnyje supleškėjo ir Kreivoji pilis. Tačiau Gedimino pilies paimti neįstengta.

Kai kryžiuočius per Žalgirio mūšį pavyko sutramdyti, Aukštutinė pilis prarado ankstesnę gynybinę reikšmę. Ją ėmė valdyti Vilniaus vaivada. XVII a. pradžioje pilį sugalvota paversti bajorų kalėjimu. Vėliau ji buvo apleista ir palaipsniui virto griuvėsiais.

Aukštutine pilimi susirūpinta tik XIX a. pradžioje, nes slenkantis pilies kalnas bei ant jo stovinčių statinių griuvėsiai ėmė kelti pavojų kalno papėdėje buvusiam Arsenalui. Pilies mūrai pagal galimybes buvo užkonservuoti, o kalnas – sutvirtintas.

1831 metais sukilimo metu Aukštutinė pilis buvo karinės tvirtovės dalimi. Trečiasis bokšto aukštas buvo nugriautas, o jo vietoje iškilo medinis antstatas su jame įrengtu optiniu telegrafu. XIX a. viduryje bokšte įsikūrė Rusijos karo ministerijos Inžinerijos departamentas, o virš jo suplazdėjo vėliava su dvigalviu ereliu. XIX amžiaus pabaigoje Pilies kalnas tapo miesto dalimi. Gedimino bokšte buvo įsitaisę gaisrininkai, o jo apačioje – kareiviai, patrankų šūviais skelbdavę vidudienį. Net planuota ant Pilies kalno pastatyti vandentiekio bokštą. Laimei, prieš tokį sumanymą stojo Lietuvių mokslo draugija, vadovaujama dr. Jono Basanavičiaus. Tik XX a. pilimi susirūpinta kaip kultūros ir istorijos paminklu. 1930-aisiais, minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, atstatytas trečiasis bokšto aukštas ir įrengta apžvalgos aikštelė. Bokštas buvo smarkiai nuniokotas per Antrąjį pasaulinį karą, taigi pokario metu jį teko restauruoti. 1960-aisiais, minint Žalgirio mūšio 550-ies metų jubiliejų, čia duris atvėrė pilies muziejus.

1919 metų sausio 1-ąją Gedimino pilies bokšte suplevėsavo Lietuvos vėliava, simbolizuojanti atkurtą šalies nepriklausomybę. Ši diena tapo valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena.

Žemės už Žemutinės pilies link Vilnios upės tradiciškai nuo pat XIV a. buvo skiriamos sodams ir parkams. Vilnios upė nuo pat miesto įsikūrimo buvo reikšmingas Vilniaus gynybinės sienos elementas ir svarbiausias miesto energijos tiekėjas. Jos vandenys kelis šimtmečius juosė ir gynė pilių teritoriją bei suko pirmųjų malūnų ratus. XVIII a. pab.–XIX a. vid. Gedimino kalno pietinės papėdės teritorijoje veikė Vilniaus universiteto botanikos sodas - vienas gražiausių ir turtingiausių to laikmečio Europoje. Jis driekėsi ir kitoje Vilnios pusėje – Plikojo kalno papėdėje bei šlaituose. Dabar dalis istorinio sodo teritorijos priklauso Vilniaus pilių valstybiniam kultūriniam rezervatui. Jo žinioje yra ir Kirdiejų rūmai, kuriuose seniau buvo įsikūrusi Vilniaus universiteto Gamtos mokslų katedra, mokomieji kabinetai, gyveno profesoriai.

Visa senųjų pilių teritorija gausiai lankoma. Nebent itin darganotą dieną neišvysi iš Gedimino bokšto viršuje esančios apžvalgos aikštelės miestu besigrožinčių turistų. Lankytojai domisi atnaujinta bokšto muziejaus ekspozicija, apžiūri buvusių istorinių rūmų liekanas. Jiems atviros Taikomosios dailės ir Lietuvos nacionalinio muziejų durys. Pasak rezervato direktorės A. Kasperavičienės, Pilių teritorija visada išliks užsienio svečių ir Lietuvos gyventojų traukos centru, tad visa čia esančio  kultūros paveldo apsauga turi būti glaudžiai siejama su darnia pažintinio turizmo plėtra.

Puikiai suprasdama, kad būsimuosius istorijos gerbėjus (ir ištikimus rezervato lankytojus) reikia ugdyti nuo mažens, rezervato direkcija įgyvendina edukacinius projektus. Jauniausieji lankytojai – darželinukai supažindinami  su svarbiausia Vilniaus miesto dalimi – dabartine Gedimino ir buvusiomis Žemutine ir Kreivąja pilimis, jiems suteikiama pirmųjų žinių iš miesto istorijos. Apie gimtojo miesto atsiradimą ir kūrimąsi  pasakojama surengtų ekskursijų metu, o po kiekvienos ekskursijos vaikai piešia, ką matė ir girdėjo.

Kartu su Lietuvos istorijos instituto mokslininkais archeologais, architektais ir Lietuvos geologijos tarnybos specialistais direkcija yra parengusi edukacinę programą „Gyvasis kultūros paveldas“, skirtą pedagogams ir aukštesniųjų klasių moksleiviams. Šios programos dalyviai jau turėjo unikalią galimybę susipažinti su Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorija ir su naujausiomis rezervato mokslinių tyrimų technologijomis bei gautais  rezultatais. Dalyvauta eksperimentiniuose tyrimuose, stebėti geologiniai procesai Kalnų parko šlaituose, o nagrinėjant rezervato teritorijoje esančių archeologinių radinių išsaugojimo problemas, aplankyti Žemutinės pilies Valdovų rūmai, Šiaurinė gynybinė siena ir Senojo arsenalo archeologinė ekspozicija.

Gyvosios istorijos pamokos vyksta ne mokslo metais, o per vasaros atostogas ir yra labai populiarios. Atrodytų, keista: kuris gi vaikas poilsio metu nori mokytis? Pasirodo, nori, ir dar kaip: į šias „gyvąsias“ pamokas veržte veržiamasi. Šis fenomenas – dar viena rezervato darbuotojų parengta pažintinė programa jaunimui. Gimė ji, pastebėjus, jog mokyklose vaikai, nors ir mokomi istorijos, apie savo gimtojo miesto praeitį dažnai menkai tenutuokia. Jiems trūksta elementarių žinių apie įdomiausius sostinės istorijos faktus, žymiausius statinius, jų stilius. „Kodėl gi nesubūrus tokių moksleivių į vasaros stovyklą ir nesuteikus jiems žinių tada, kai jie būna laisvi ir gali nevaržomai susipažinti su įdomiausiais objektais?“ – pamąstė rezervato direkcijos žmonės ir ėmėsi žygių gyvosios istorijos pamokoms organizuoti. Dabar, kai ne viena tokia stovykla jau įvyko, galima drąsiai sakyti: sumanymo būta tikrai neprasto. Pirma, į šias stovyklas buriasi jaunimas, kuris pats nori dalyvauti pažintinėje programoje. Tokie moksleiviai tampa uoliais istorinių – kultūrinių objektų lankytojais, drąsiai visko klausinėja ir diskutuoja. Jie žino, ko atėjo, todėl programos vadovams telieka tik aiškiai ir suprantamai perteikti žinias. Beje, vasaros stovyklų programos modeliuojamos pagal jų dalyvių brandą: juk skirtingo amžiaus vaikai nevienodai supranta pateikiamą informaciją.

Išvykų maršrutai driekiasi po visą Vilniaus pilių rezervato teritoriją. Temos sudarytos metodiškai, mat nuosekliai jas dėstant, aiškesnė tampa pati pilių teritorijos istorija – nuo seniausios gyvenvietės atsiradimo iki dabar išlikusių pastatų. Stovyklautojams ypač patinka tema apie Kreivosios pilies ir jos papilių praeitį. Mat sužino daug įdomių dalykų apie XIII – XIV a. dabartinio Kalnų parko vietoje stovėjusį medinį miestą. 1390 m. jis buvo kryžiuočių sudegintas. Ekskursija po šią teritoriją nėra lengva: pėsčiomis tenka sukarti apie tris kilometrus, kopti į aukštas kalvas, leistis ir vėl kopti. Tačiau visi dalyviai pripažįsta, kad atmintyje ji palieka itin džiugių akimirkų.

Vakarinėje Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato dalyje lankytojai turi galimybę džiaugtis unikalia gamta, žavėtis įspūdingu kraštovaizdžiu – raižytomis kalvomis, stačiais šlaitais, giliomis griovomis ir papėdėje per akmenis šokinėjančia, vešlios augmenijos apsuptyje vingiuojančia Vilnios upe. Čia galima pasislėpti nuo miesto triukšmo, pasigrožėti nuo Kalnų parko kalvų atsiveriančia plačia Vilniaus panorama. Vienos kalvos lankytojų gana lengvai pasiekiamos, kadangi iki jų veda patogūs takeliai bei laiptai, į kitas reikia ištvermės užkopti.

Vilniaus pilių rezervato teritorijoje yra ir garsusis Kalnų parkas su Dainų slėniu – vieta, periodiškai sutraukianti itin didžiulius žmonių srautus. Čia vyksta Dainų šventės, Ansamblių vakarai, Folkloro dienos, pučiamųjų orkestrų koncertai bei kiti renginiai.

Šiame unikaliame kalnyne esama Trijų kryžių, Bekešo, Stalo, Piliakalnio, Gedimino kapo, Altanos kalnų, paskelbtų archeologijos paminklais. Čia ankstyvaisiais viduramžiais būta gyvenvietės. Deja, jokių pastebimų materialinių pėdsakų, galinčių lankytojams byloti apie šios teritorijos urbanizaciją, žemės paviršiuje nėra likę. Ir dabartinis Kalnų parko pavadinimas atsirado tik po Antrojo pasaulinio karo (seniau ši vietovė vadinosi Altarija). Nėra tiksliai išsiaiškinta, kada čia žmonės apsigyveno. Gal tuomet, kai kūrėsi miestas ir kilo Gedimino pilis, t.y. XIII–XIV amžių sandūroje? Rašytiniuose šaltiniuose vietovė minima nuo XIV amžiaus. Čia galėjo stovėti medinė Kreivoji pilis ir Kreivasis miestas. Tiesa, archeologams šią teritoriją tyrinėjant, kyla nemaža neaiškumų. Dabartinėje Kalnų parko teritorijoje esančių kalvų reljefas neatitinka istoriniuose šaltiniuose pavaizduotų įvykių mastų ir prieštarauja viduramžių gynybos principams. Norint įminti šias ir kitas paslaptis, reikia smarkiai pasidarbuoti mokslininkams. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija 2008 metais iniciavo kompleksinius šios  svarbios teritorijos, užimančios beveik 34 ha plotą, tyrimus. Tyrimų metu išaiškėjo, kad ankstyvojo miesto kūrimosi metu Aukštutinė, Žemutinė ir Kreivoji pilys sudarė Vilniaus branduolį. Praradus vieną pilies gynybos žiedą, kitos jos gynėjų dalys galėjo gintis savarankiškai. Atlikti tyrimai parodė, jog vieta Kreivajam miestui buvo pasirinkta neatsitiktinai. Ji buvo susieta su Gedimino pilies gynyba. Kadangi nuo Kreivojo kalno aplinkos buvo galima nesunkiai apšaudyti pilį, šiose kalvose buvo racionalu įkurdinti dalį įtvirtinto miesto. Atstumas nuo Kreivojo kalno iki Aukštutinės pilies vos 200 metrų, taigi pilies ir miesto arbaletininkai ir lankininkai galėjo apšaudyti priešus į nugarą nuo vieno ar kito šlaito iki pat įtvirtinimų apačios.

Vilniaus kalnai – tai unikaliausias gamtos kūrinys, kokių nėra jokioje kitoje Baltijos ir Šiaurės šalių vietovėje. Mokslininkai pabrėžia, kad išskirtinis erozinis kalvynas yra geologinis ir geomorfologinis pagrindas, kuriuo remiasi  Vilniaus pilių rezervato teritorijoje esančios archeologijos, architektūros ir kitos vertybės. Erozija griovų dugnuose, šlaitų deformacijos atsinaujina ir dabar vyksta nenutrūkstamai. Iš istorinių šaltinių žinome, kad būta didžiulių nuošliaužų: 1396 m. – Gedimino kalne, 1838 m. ir 1843 m. – Bekešo kalne. Nuošliaužos formuojasi ir dabar, pavyzdžiui, kokių šimto metrų atstumu nuo Nyderlandų Karalystės ambasados pastato, palei Vilnios upę; nuo Gedimino kalno  nuošliauža slinko 2004 m. ir atsinaujino 2008-aisiais.  Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija dalyvavo programoje, pagal kurią 2011 m. Lietuvos geologijos tarnyba tyrė rezervato teritoriją iš kosmoso, kad Žemės palydovinių stebėjimų duomenys padėtų nustatyti žemės paviršiaus pokyčius, grimzdimo bei kilimo procesus. Istorinį paveldą tenka ginti ir nuo nepalankių geologinių veiksnių – šlaitų deformacijos procesų, ir nuo žalingų žmonių veiksmų.

Rezervato lankymo taisyklėse pažymėta, kad lankytojai turi saugoti rezervate esančias kultūros paveldo vertybes ir gamtinę aplinką. Į Kalnų parko kalvas veda ir asfaltuoti takeliai, ir mediniai laiptai. Kiekvieną dieną bet kokiu oru pasigrožėti vaizdinga Vilniaus panorama nuo aukščiausios senamiesčio vietos – Trijų kryžių kalno žmonės atvyksta iš įvairių vietovių ir šalių. Nuostabus  vaizdas atsiveria ir nuo Altanos kalno. Jis puikus visais metų laikais.

Rezervato teritorijoje ypač mėgiami šiaurietiško ėjimo ir dviračių takai. Lankytojai nori daugiau sužinoti apie šiuos natūraliai susiformavusius ir urbanizacijos mažai paliestus unikalius gamtos kampelius. Todėl ketinama įrengti patogias miesto apžvalgos aikštelės, kuriami įdomūs maršrutai rezervato teritorijoje esantiems gyvūnams ir augalams stebėti. Šiais maršrutais pravartu  keliauti kartu su gidu, besistengiančiu, kad žmonės pajaustų, kokia išskirtinė ir be galo svarbi yra ši teritorija. 

Štai geologinėms ir reljefo ypatybėms tyrinėti skirtas pažintinis takas. Geriausias laikas juo žengti yra lapkričio – kovo mėnesiai, kol nesulapojo augmenija ir neuždengė šlaitų. Taipogi turi būti sausa, kadangi po lietaus drėgni šlaitai slidūs. Vaikštant šiuo pažintiniu taku, galima stebėti kalnuose besiformuojančias nuošliaužas ir jų padarinius, šlaitų eroziją, nutekančio vandens išgraužas, kalvų reljefo ypatybes. Kadangi dalyje vietų reikia kopti stačiais šlaitais, pavyzdžiui, pereinant didžiąją griovą, kur nėra laiptų, o ir pats kelias varginantis, šis maršrutas tinkamas patogia avalyne apsiavusiems ir energingiems lankytojams.

Rezervato gyvūnų ir paukščių pažintiniame maršrute geriausia lankytis anksti ryte bei saulei leidžiantis, kadangi dauguma sparnuočių bei žvėrelių aktyviausi tuo metu. Tačiau maršrutas galioja visus metus, tiesiog skiriasi, ką galima pamatyti. Vasarą stebimos faunos įvairovė didesnė: ankstyvą rytą skardžiais balsais prabyla paukščiai, rezervato žaliuosiuose plotuose šiltais vakarais skraido vabzdžius medžiojantys šikšnosparniai. Jeigu pasiseks, galima išvysti lapių, zuikių, ežių bei voverių. Na, o žiemą Vilnios upėje galima pamatyti  bebrų. Į pažintinį maršrutą patartina išsirengti nedidelėmis grupelėmis, kadangi daugiau žmonių paprastai kelia triukšmą ir baido gyvūnus.

Labai įdomus yra ir augmenijos apžiūros maršrutas, vedantis per didžiąją griovą ant Plikojo, Stalo kalnų. Rezervato teritorijoje gausu vertingų ir įdomių augalų. Vešli yra drėgnuosius miškus primenanti didžiosios griovos augalų bendrija: unikalų mikroklimatą čia formuoja tekantis šaltinėlis. Maršrute gausu senų ir vaizdingų formų tuopų, ūksmingų akacijų ir liepų alėjų, pavasarį nuostabiai žydinčių obelų. Lankytojus žavi plantalapių klevų guotas, caro laikus menančios pušys ir jų šakose gyvenančios voverės. Rezervato teritorijoje yra Lietuvos raudonojoje knygoje įrašyto smiltyninio laibenio augimvietė. Maršrutas, suprantama, įdomiausias augalų vegetacijos periodu.

„Tikras atradimas - tokios stačios, aukštos kalvos miesto centre! Šiame unikaliame kraštovaizdyje pasijutome esą turistai ir su pasimėgavimu dairėmės iš aukštai į savo miestą, į žydinčias alyvas ir kaštonus, į sostinės mūrus gaubiančią, dar kaitros nenuvargintą, gaivią žalumą,“– tokius atsiliepimus dažną pavasarį  išgirsta rezervato darbuotojai.

Kalnų parko lankytojai mėgsta ne tik dalyvauti, bet ir patys rengti įvairius renginius. Karo akademijos kariūnai mini valstybines šventes Stalo kalne, čia vyksta kai kurių mokslo įstaigų pirmakursių krikštynos, Gedimino kapo kalne renkasi romuviečiai, o Lietuvos tautinis olimpinis komitetas organizuoja Olimpinės dienos šventes...

„Esame dėkingi visiems vilniečiams, kurie ateina ir tvarko rezervato teritoriją mūsų tradicinių talkų metu, – sakė rezervato direktorė A. Kasperavičienė. – Bendromis jėgomis  darydami šią teritoriją jaukesnę ir mielesnę sau ir savo svečiams, tęsiame kultūros paveldo puoselėjimo tradicijas“.

Dana Kurmilavičiūtė

Keliautojo atmintinė – Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato naudojimo ir lankymo taisyklės

Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos  regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.



A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt