- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

Dubravos rezervatinė apyrubė


Keliaujant prie Kauno marių verta skirti laiko apsilankymui neliestos gamtos oazėje – Dubravos rezervatinėje apyrubėje. Terminas rezervatinė apyrubė apibrėžiamas kaip „nedidelio ploto gamtinis arba kultūrinis rezervatas, kurio apsaugai ir priežiūrai nėra steigiama direkcija“. Šis terminas vartojamas jau senokai, nors kalbininkai lyg ir nėra jo įteisinę. Enciklopedijose tai apibūdinama kaip geografinio landšafto struktūrinis morfologinis vienetas: dauba, kalva, aikštelė su tam tikrais dirvos, drėgmės ir šilumos režimo, augalijos savitumais. Įdomu, kad Lietuvoje yra tik viena rezervatinė apyrubė – Dubravos.

Siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti gamtos išteklių subalansuotą naudojimą, sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams ir pažintiniam turizmui, Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje buvo išskirtos šios saugomos teritorijos: Dubravos rezervatinė apyrubė, draustiniai: Kamšos botaninis-zoologinis, Jiesios kraštovaizdžio, Arlaviškių botaninis, Piliuonos botaninis-zoologinis, dalis Kauno marių kraštovaizdžio draustinio ir dalis Kauno marių regioninio parko. Bendras šių teritorijų plotas sudaro apie du tūkstančius hektarų. Be to, dar beveik panašiame miškų plote ribojamas ūkininkavimas. Iš viso saugomos ir riboto ūkininkavimo teritorijos užima dvidešimt procentų visų urėdijos miškų. Apie tai mums papasakojo šios urėdijos specialistas ryšiams su visuomene Vytautas Ribikauskas. Dubravos rezervatinės apyrubės tikslas yra išsaugoti retas miško augavietes, našius spygliuočių medynus ir kitas augalų bendrijas. Taip pat čia nuolat stebimos ir tyrinėjamos natūraliai besiformuojančios miško biocenozės. Dar vienas svarbus tikslas – supažindinti čia atkeliavusius su  natūralia gamtine aplinka ir joje vykstančiais procesais.

Prieš pusšimtį metų Miškų institutas surengė kompleksinę mokslinę ekspediciją Dubravos miškuose. Vaišvydavos girininkijos keturiuose kvartaluose buvo parinkta 120 ha ploto teritorija, kurioje nutarta nevykdyti jokios ūkinės veiklos. Čia augo apie 90 ha bręstančių ir brandžių medynų, tarp jų ir našiausias Dubravos miško pušynas. Čia buvo ir apie 30 ha pelkė, kurios didesnė dalis dabar apaugusi įvairaus amžiaus pušaitėmis ir berželiais. Nuo 1958 metų šiose vietose jokie miško kirtimo darbai nebuvo vykdomi. O dar po dešimtmečio čia buvo įsteigtas vietinės reikšmės rezervatas. Rezervatinės apyrubės statusą ši miško dalis oficialiai gavo 1994 metais. Tuomet patvirtinti ir Dubravos rezervatinės apyrubės nuostatai. Ji įsteigta retoms miško augavietėms, spygliuočių medynams ir kitoms vertingoms augalų bendrijoms išsaugoti. Apyrubės teritorija tvarkoma pagal miškotvarkos projektą ir specialiąsias programas. Be to, tai ir mokslinio tyrimo objektas, kur atliekami natūraliai besiformuojančio miško biocenozių tyrimai bei stebėjimai. Rezervatinėje apyrubėje draudžiama bet kokia ūkinė veikla, draudžiama naudotis gamtos ištekliais, nebent tik kovoti prieš gaisrus ir kenkėjus. Už rezervatinę apyrubę atsako Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija, o Lietuvos miškų institutas atlieka mokslinius tyrimus ir rašo jos metraštį. Visame rezervato plote atliekami tyrimai. Pradžioje jie buvo vykdomi nuolatiniuose tyrimo bareliuose, kurie apėmė tik charakteringiausius medynus. Vėliau buvo suprojektuotas nuolatinių apskaitos barelių tinklas, kad gamtinės bendrijos būtų stebimos visapusiškai. Dabar tos vietos apima beveik aštuonis hektarus rezervato ploto. Juose suskaičiuojami visi augantys ir nuvirtę medžiai, sausuoliai, pažeisti žvėrių, supuvę, suirę medžiai ir seni kelmai. Be to, bareliuose apskaitomas pomiškis, trakas, vykdomi vabzdžių, medžių ligų paplitimo stebėjimai. Kaip rodo tyrimai, ant sausuolių, vėjolaužų ir vėjovartų gausiai apsigyveno medieną pūdantys grybai. 1993 metais stiprūs vėjai išvertė daug eglių rezervate ir aplinkiniuose miškuose. Ir kitos paskutinių metų vėtros, sausros bei kinivarpos gerokai apniokojo rezervato eglynus. Čia žmogaus valia pūna išvirtę bei stovėdami tūkstančiai kietmetrių medienos. 1993 - 94 m. Vaišvydavos girininkijos eglynus ir rezervatinės apyrubės egles nusiaubė pavojingas kenkėjas - žievėgraužis tipografas. Normaliomis sąlygomis šis kenkėjas dažniau užpuola tik atskirus apsilpusius, neatsparius medžius. Per trumpą laiką artimoje rezervato kaimynystėje teko plynai iškirsti daugiau kaip 25 ha kinivarpų užpultų eglynų. Rezervate žmonės neįsikišo. Ir išliko gana daug gražių žalių eglių, atsilaikiusių prieš kenkėjus. Čia vaikštant stebino pušys, kurių kamienų skersmuo – beveik metras, o aukštis viršija trisdešimt metrų. Našiausi rezervate ir yra pušynai. Aukščiausia išmatuota rezervato pušis yra 38 metrų aukščio, o storiausia siekia beveik 0,78 metrų storį ir yra 8 m3 tūrio. Kai visiškai nesikiša žmogus, gamta sugeba pati susitvarkyti. Tuo įsitikini, eidamas slaptingais miško takeliais. Čia gulinčios didžiulės eglės savo sausomis šakomis panašios į kažkokių priešistorinių gyvūnų skeletus, ant kamienų driekias samanų ir kerpių kasos, ant gyvų ir kritusių medžių auga didelės kempinės. Rezervate priskaičiuojama apie du su puse tūkstančio sausuolių ir dar daugiau virtuolių medžių. Krūvomis guli apipuvę medžių kamienai. Kai kurie vis dar stovi, šaknimis įsikibę į žemę, bet be lapų ar spyglių, drevėtais kamienais. Rezervato virtuoliai ir sausuoliai medžiai sudaro neatsiejamą ekosistemos dalį, ypač reikalingą naudingiems mišo vabzdžiams ir miško bendrijų biologinei įvairovei. Mums paaiškino, kad miške prasideda kaita: žuvus eglynams, jų vietą užima lapuočiai, o po lapuočiais vėl užsisės eglaitės. Eglynai nualina ir parūgština dirvožemį. Egles pakeitę lapuočiai savo pūvančiais lapais atstato humusinį dirvožemio sluoksnį, ir vėl sugrįžtančios eglės gali puikiai augti. Gamtoje viskas sutvarkyta tikslingai. Žmogus suardo šį dėsningumą, plynai iškirstuose eglynuose vėl sodindamas egles.

Deja, žmonių įsikišimas į gamtą gali jai atnešti žalos, o blogų žmonių paliktos žymės – suerzina ir pykdo visuomenę. Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos specialistas ryšiams su visuomene V. Ribikauskas papasakojo apie vandalizmo atvejus Pakaunės miškuose: būta atvejų, kai miškininkų gražiai įrengtas poilsiavietes miškuose ne tik nusiaubdavo chuliganų gaujos, bet net susprogdindavo rekreacinę įrangą. Parodė ir fotografijas, kuriose užfiksuoti nusikaltėlių palikti nuniokojimai.

Per visas įdomiausias Dubravos rezervato vietas vingiuoja beveik dviejų kilometrų  ilgio pažintinis takas, su pakeliui išdėstytais aštuoniais informaciniais stendais, supažindinančiais lankytojus su rezervato floros ir faunos ypatybėmis. Iš jų galima išsamiai sužinoti apie Dubravos pušynus ir eglynus, pelkes, Lietuvos miškų paukščius ir žvėris, vėjovartas ir sausuolius medžius. Šis takas buvo įrengtas 2005 metais, per tą laiką jį pamėgo vietiniai Vaišvydavos gyventojai, čia fotografuojasi specialiai atvažiavę jaunavedžiai, apsilanko turistų. Takas eina ir per pelkės dalį -  nutiestomis lentomis. Jo pabaigoje yra graži stoginė atsipūsti ar užkąsti. Vieną žiemą chuliganai išvertė ir visiškai suniokojo visus šio tako stendus, kurie dabar atkurti. O jau šiukšlintojų paliktų krūvų šioje miškininkų kaupiamoje žmogaus kaltės gamtai fotografijų byloje ypač daug. Pakaunės miškai kenčia nuo tiesiog priekabomis atvežamų ir išverčiamų statybinių liekanų, polietileno ir stiklo gabalų, luženų, skardinių, butelių ir begalės kitokio šlamšto. Tačiau savo sklypeliuose tie gamtos teršėjai, turbūt, puoselėja žaliąsias vejas, laisto rožes – kaip atsiliksi nuo kaimyno, ką žmonės sakys, jei apsileisi prie namų...

Kadangi rezervate būtina laikytis nustatyto režimo, susipažinti su šia neliestos gamtos sala gali tik organizuotos lankytojų grupės. Apsilankymas turėtų būti suderintas su Dubravos urėdijos administracija. Dubravos rezervate ekskursijas rengia Kauno marių regioninio parko specialistai ir miškininkai. Norintiems susipažinti su rezervatu, gauti papildomos informacijos arba organizuoti ekskursiją reikėtų iš anksto skambinti telefonu ir susitarti. Dubravos rezervate rekomenduojama lankytis grupėmis ir neiti pavieniui. Nuo pirmojo stendo pažintinis takas yra aiškiai sužymėtas. Painesnėse vietose teisingą kryptį žymi ant medžių nupieštos žalios rodyklės. Kadangi įžengę čia atsidursite laukinėje gamtoje, rezervato teritorijoje daug kur  išvirtę medžiai, tyvuliuoja pelkės, per kurias reikia eiti nutiestu lentų taku, derėtų laikytis ir kitų taisyklių. Draudžiama lankytis vėjuotomis dienomis, pučiant stipresniam nei 15 m/s vėjui, nes čia yra daug stovinčių sausuolių medžių, kurie virsdami gali sužeisti lankytojus. Draudžiama judinti ar kitaip bandyti nuversti stovinčius sausus medžius. Krintančios šių medžių viršūnės ir šakos gali sužaloti apačioje stovinčius žmones. Draudžiama laipioti ant nuvirtusių sausuolių, nes paslydus ant jų galima susižeisti. Taipogi, draudžiama vaikščioti nepažymėtais takais, žaloti augmeniją ar miško dangą. Derėtų žinoti, kad rezervate draudžiama organizuoti masinius renginius, komercines ekskursijas. Žinoma, reikia laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių, draudžiama kurti laužus ir kitaip nesaugiai elgtis su ugnimi.

Keliaukime tyliai, gal jūsų takelį kirs laukiniai paukščiai ar žvėrys... Čia, viduryje Lietuvos, netoli didmiesčio, galima pajusti tikrą laukinės gamtos alsavimą, pasijausti kaip pirmykštėse giriose. Būdami pagarbiais gamtos svečiais, čia patirsite įstabių akimirkų ir turiningai praleisite laiką.

Linas Senkus

Eko keliautojo atmintinė

Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos  regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.

 



Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt