A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Router.php

Line Number: 96

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Output.php

Line Number: 51

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 227

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/CodeIgniter.php

Line Number: 248

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Common.php

Line Number: 137

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 974

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 220

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 39

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 119

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 123

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: require_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB.php

Line Number: 138

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 824

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 403

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /var/www/virt/keliaukkitaip.lt/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Session.php

Line Number: 671

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 427

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include_once(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: database/DB_driver.php

Line Number: 428

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk Kitaip

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

- Vardas
- Slaptažodis
Prisijungti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

2014-05-08 23:18:28
Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

Vedini profesoriaus Tado Ivanausko pavyzdžio

PLAČIAU ...

2014-05-08 23:16:18
Gamtos ir miesto sintezė

Gegužės 14 d. 20.00 val. prie…

PLAČIAU ...

MOKYMAI | RADIJAS | APIE PROJEKTĄ | MEMORANDUMAS | APIE MUS | DUK | KONTAKTAI |

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Kurtuvėnų regioninis parkas


Kurtuvėnų dvaras – labai senas, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas 1498 m., kai bajoras Mikalojus Jaugėlavičius dovanojo bažnyčiai kaimą su 6 gyventojais, o dokumentuose save titulavo Kurtuvėnų tėvoniu. XVI a. pirmoje pusėje Kurtuvėnai atiteko LDK didikų Kęsgailų giminei. Vėliau dvarą  nusipirko Kražių vietininkas Stanislovas Skaševskis. Pirkdamas ir mainydamas žemes, jis savo valdas sutelkė aplink Kurtuvėnus. Dvaras dar kelis kartus keitė šeimininkus, liko beveik be gyvybės po maro epidemijos, smarkiai nukentėjo per karus su Švedija. XVIII a. pradžioje dvarą įsigijo Nagurskiai, kurių trys kartos Kurtuvėnus valdė visą amžių. Dvaro sodyboje buvo pastatytas medinių baroko stiliaus pastatų kompleksas: be rūmų, čia buvo oficinos, plytinė, magazinu vadintas sandėlys, iždinė, svirnas, kalvė, bravoras, palivarkas, tvartas, daržinė, žibintinė, šunidės, malūnas. Nagurskiai buvo ne tik turtingi, bet vieni pažangiausių  XVIII a. LDK žemvaldžių. Šeima dalyvavo 1794-ųjų sukilime. Karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Joną Nagurskį pavadino žmogumi, galinčiu pakelti Lietuvą į kovą su rusais. Kajetonas Nagurskis vienas pirmųjų Lietuvoje 1800 m.  testamentu suteikė laisvę baudžiauninkams. 1862 m. dvarą savo sūnui nupirko grafas Henrikas Pliateris. Beveik aštuonis dešimtmečius Kurtuvėnuose šeimininkavę Pliateriai modernizavo dvarą,  įkūrė didžiausią Lietuvoje žuvininkystės ūkį, dvaro sodyboje iškilo nauji rūmai, arklidės, oficina. Kurtuvėnų dvaras buvo ne tik krašto ekonomikos, bet ir kultūros centras. XX a. pradžioje Pliaterių vaikus mokė lietuvių demokratinės minties pradininkas Povilas Višinskis, pas jį lankydavosi rašytojai Jonas Biliūnas, Žemaitė, Šatrijos Ragana. Pro Kurtuvėnus ėjo knygnešių keliai. Nepriklausomoje Lietuvoje Pliaterių valdomas Kurtuvėnų dvaras buvo pripažintas pavyzdiniu ūkiu. 1940 m. sovietų valdžia paskutinįjį dvaro savininką ištrėmė į Sibirą, o sodybą nacionalizavo. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dvarą ėmėsi tvarkyti Kurtuvėnų regioninio parko administracija. Taip prasidėjo jo atgimimas. Atstatytoje oficinoje įsikūrė Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, dvaro arklidėse veikia Jojimo paslaugų centras. Architektūrinę-istorinę vertę turinti Kurtuvėnų dvaro sodyba yra įtraukta į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jos kompleksui priklauso parkas, oficina, svirnas, karvidė, arklidė, virtuvė, daržinė, rūsys ir du kumetynai. 2008 m. atkurta istorinė dvaro parko struktūra, tvora, rūmų terasa su baliustrada, sodininko namelis, tvenkiniai. Keliautojus įsikurti kviečia jaukus kempingas.

Svirnas buvo vienas seniausių medinių dvaro ūkinių pastatų Lietuvoje. Ilga jo istorija. Išsiskiria jis ir dydžiu: ilgis - 30 m, plotis - 13 m, aukštis 12 metrų, ir profesionalios baroko architektūros elementais. Pirmajame  aukšte įrengtas arkinis priesvirnis, o antrame - galerija. Svirną iš Karelijos pušies apie 1796 m. surentė Kurtuvėnų dvaro kumečiai, rąstus tvirtindami tik medinėmis vinimis. Du šimtmečius Kurtuvėnų svirne buvo ne tik grūdai laikomi, dvarininkai čia rengdavo teatro vaidinimus, į kuriuos atvykdavo  artistai net iš Italijos, bei pokylius. Svirnas atlaikė abu pasaulinius karus, nors fronto linijos ėjo greta, tačiau nyko. Unikalų statinį imtasi gelbėti tik 1996 metais, kai svirno šeimininke tapo Kurtuvėnų regioninio parko administracija. Deja, 2001-ųjų vasarą darbus nutraukė piktavalės rankos sukeltas gaisras, visiškai sunaikinęs unikalų statinį. Tik 2006-aisiais visuomenės pastangomis jis buvo atstatytas. Dabar Kurtuvėnų svirnas naudojamas bendruomenės ir krašto kultūros reikmėms: čia vyksta koncertai, parodos, konferencijos, vakaronės, Užgavėnių ubagų baliai, o vasarą veikia Kurtuvėnų regioninio parko lankytojų centras. Vėl gyva svirno teatrinė tradicija - kas dvejus metus rengiami Klojimo teatrų festivaliai.

Senovėje šioje Žemaitijos vietoje buvo žaidžiamas kroketas, šią dvarininkų tradiciją regioninio parko darbuotojai dabar atgaivino, įrengta kroketo aikštelė. Kroketo žaidimo principas - į komandas pasiskirstę žaidėjai muša medinius rutulius pro vartelius, kol įveikiami visi aikštelėje išdėlioti varteliai. Tai - demokratiškas žaidimas. Kroketo turnyrai gali būti organizuojami pagal įvairias taisykles, o vartelių skaičius pasirenkamas nuo 6 iki 12. Vienu metu aikštelėje žaidžia nuo 2 iki 6 komandų. Jeigu susirenka azartiški dalyviai, žaidimas būna spartesnis, jei norima daugiau pabendrauti, pasišnekučiuoti - lėtesnis.

Prie dvaro, už buvusios turgaus aikštės, į dangų kyla balti Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo  bažnyčios bokštai. 1792 m. užbaigtą jos statybą finansavo dvarininkas Jokūbas Nagurskis. Pagal  sumanymą didingas pastatas turėjo tapti ir jo antkapiniu paminklu, ką liudija Nagurskių giminės herbas virš įėjimo. Kurtuvėnų bažnyčia ir dvaro sodyba sudarė architektūrinį kompleksą, susietą baroko formomis bei kompozicija. Dvaro rūmų jau seniai nebėra, o bažnyčios išorė per amžius beveik nepasikeitė. Bažnyčios vidus nukentėjo per karus, tačiau svarbiausias jos interjero akcentas - penkių altorių bei sakyklos ansamblis išliko, kaip ir XVIII a.  nutapytas Šv. Jokūbo paveikslas. Dar  vienas seniausių bažnyčios vidaus akcentų - vargonai. Prieš dešimtmetį pastato didžiajame rūsyje rasta dvylika laidojimo kriptų. Vienoje iš jų palaidotas pats bažnyčios fundatorius, identifikuotas pagal kriptoje rastą Baltojo Erelio ordiną, kurį jis gavo už nuopelnus valstybei. Nusileidome į bažnyčios požemį, atkėlę sunkų dangtį grindyse. Čia ant kriptų dabar uždėti naujai padaryti akmeniniai uždengimai su iškaltais užrašais. Skliautuotų rūsių tamsiausios kertelės dvelkia paslaptimis.

Parko gamtos vertybės taip pat gausios. Girnikų kalnas tituluojamas aukščiausiu Šiaulių rajone. Jo dydis, forma, nedideli atstumai iki kitų piliakalnių skatina manyti, jog čia galėjusi būti alkavietė. Kasmet rugsėjo 21-ąją, minint 1236 m. Saulės mūšį, ant Girninkų šventkalnio uždegama Baltų vienybės ugnis, vyksta  laužų sąšauka su kitais Lietuvos piliakalniais. Dar XX a. pradžioje kalno priežiūra rūpinosi Kurtuvėnų dvarininkai Pliateriai: jų nurodymu, viršūnėje buvo įrengta aikštelė, pastatyti suoliukai, kad būtų galima grožėtis kraštovaizdžiu.

Regioninio parko vakarinėje dalyje esančiame Pustlaukio geomorfologiniame draustinyje saugomos retos reljefo formos - ledynmečio smegduobės. Įspūdingiausia iš jų yra Pustlaukio duobė - gilus lašo formos duburys, kurio šlaitų aukštis siekia 13 metrų. Putlaukio duobę vėlyvajame ledynmetyje išrausė nuo ledyno pakraščio stačiai krintantis ir sūkuriuotas vandens srautas.

Svilės šaltiniai - vieni įspūdingiausių Lietuvoje. Jie yra didžiausi pagal užimamą plotą ir treti pagal išmetamo požeminio vandens kiekį. 1,8 ha plote verda per šimtą šaltinio akių, iš kurių išteka neilgas  šaltavandenis Svilės upelis. Seniau verdenių būta dar daugiau ir didesnių, vanduo iš žemės išsiverždavo fontanais. Dėl melioracijos bei kitokios žmogaus veiklos didelė dalis versmėto ploto užpelkėjo. Šiandien šaltinio verdenių pulsas – lėtesnis, bet įspūdingas. Mums lankantis prie garsiųjų Svilės šaltinių vyko aplinkos tvarkymo darbai. Lankytojų patogumui prie vandens vedantis takas aptveriamas turėklais, atokvėpio aikštelėje statoma stoginė, įrengiami suolai, tualetas, patogumai neįgaliesiems. Projekte daug dėmesio skirta šaltinių apsaugai nuo nedrausmingų lankytojų - tvirtinami krantai, įrengiamos prevencinės priemonės, trukdančios  draudžiamose vietose važiuoti transportui. 

Parke kasmet apsilanko daug žmonių. Apie tai kalbėjo Kurtuvėnų regioninio parko direktoriaus pavaduotojas Darius Ramančionis. Masinio renginio organizatorius gauna parko lankymo taisykles ir įsipareigoja užtikrinti, kad jos bus vykdomos. Jei žinoma, kad atvyks daug žmonių, organizatorius turi išsinuomoti ir biotualetus. Savaime aišku, būtina sąlyga išsivežti šiukšles. Patys didžiausi renginiai buvo organizuoti prie Geluvos ežero: ten įsikurdavęs ištisas spalvingas palapinių miestelis, kuriame tilpdavę iki dviejų tūkstančių žmonių. Visada prašoma muzikos decibelais nepiktnaudžiauti, bent jau negroti į ežero pusę. D. Ramančionio žodžiais: „Nevežti miesto į mišką, į kaimą – universali taisyklė, kurios reikėtų laikytis regioniniame parke“. Šis principas tinka ir vienai dienai atkeliaujantiems, ir dėl namų statybų saugomose teritorijose. Kad miškas yra visų - nėra teisingas supratimas, gamta, visų pirma, yra paukštelių, visokių vabaliukų, žvėrių namai. Todėl reikėtų jaustis kaip svečiuose ir atitinkamai elgtis. Kalbai pasisukus apie amžinas šiukšlinimo problemas, nuomonė aiški: sugebėjai atsivežti, išsivežti tuščią tarą ir visa kita - dar lengviau. Tai sakoma jau mažiausiems mokinukams, atvykstantiems į ekskursiją po regioninį parką. Jiems pateikia pavyzdžių: ūdra, prarijo saldainių popieriukus ir nugaišo; apie atvejus, kai krenta stirna ar šernas, prariję stiklo duženų, paliudija medžiotojai; o močiutės jau nebegano karvių prie Svilės šaltinių, kad jos, rupšnodamos žolę, neprarytų kokios stiklo šukės. Vaikams pasako, kad žvėreliai neturi rankyčių viskam, kas blizga, kvepia maistu ar kitaip vilioja, išvynioti ir patikrinti, jiems neužtenka tiek proto, kad visada suprastų, kokį pavojų gali kelti žmonių palikti maisto likučiai. Tarp moksleivių vis būna toks, kuriam knieti įspirti skruzdėlyną ar kuo ilgesnį pagalį sugrūsti į užtiktą žvėrelio urvą. Kartą taip vaikai pakėlė širšes, ir vienas, ne toks vikrus, liko skaudžiai sugeltas.

Pagal regioninio parko lankytojų elgsenos taisykles, vandens telkiniuose draudžiama plaukioti vandens motociklais. Tačiau sulaikyti tokius pažeidėjus labai sunku, nors ne kartą buvo mėginta tai padaryti. Susiskambina mobiliuoju telefonu, įspėja vieni kitus, ir draugai paima kitame krante. Regioninio parko darbuotojai susiduria ir su brakonieriavimu. Būta atvejo, kai penki brakonieriai, pastebėti su valtimi be numerio, nešte nusitempė valtį į mišką, bet buvo sulaikyti. Žmonės paskambina ir praneša, kad kažkas naktį važinėja po laukus su visureigiu ir šviečia prožektoriumi, ieško žvėrių. Tokiu atveju pranešama ne tik gamtosaugos pareigūnams, bet ir  medžiotojams. Kitu atveju medžiotojai pasielgė pilietiškai ir, pamatę tamsyje šviesas, bei pastebėję atviras regioninio parko žirgyno duris, apsupo ir sulaikė metalo vagis. Dar viena negerovė – savo šeimininkų neprižiūrimi ir laisvai lakstantys agresyvūs šunys. Buvo atvejis, kai žygio su žirgais metu neprižiūrimas vilkšunis įkando ir raiteliui, ir žirgui. Su policija surašius aktą, šuns šeimininkas buvo nubaustas. Dviračių take keli palaidi šunys puldinėjo keliaujančius. Paaiškėjo, kad vietinei moteriškei juos paliko į užsienį išvažiavę anūkai, o ji negalėdavo jų suvaldyti. Surašius įspėjimą, moteris net verkė. Kelia nerimą ir kai kurių žmonių grobuoniškas požiūris į gamtos teikiamas gėrybes. Su grėbliais „renkamos“ voveraitės, komercijos tikslais, pilnais maišais, šienaujamos vaistažolės, bobučių iki vienos išskinamos pakalnutės pardavimui. Kodėl gajus požiūris į gamtą, kaip į grobį? Rado ežiuką – nešasi namo. O ką besakyti, kai net biologijos studentai praktikos metu ant palangių prisimerkė saugomų gegužraibių – lietuviškų orchidėjų... Vis dar aktuali problema - sportiniai ir keturračiai motociklai parke. Tai pasiturinčiųjų pomėgis, o jų vairuotojai dažnai į gamtą žiūri kaip į poligoną. Sakysim, jiems garbės reikalas užvažiuoti į Girininkų kalną. Nukenčia ne tik gamta. Kartą teko gelbėti dviratininką, kuris po susidūrimo miške gulėjo sulaužytais šonkauliais. Sniego motociklais žiemą iki 70 kilometrų per valandą greičiu miško takeliais lekiantys vairuotojai ne tik sukelia didžiulį triukšmą, bet taip pat kelia realų pavojų kitiems. Apie visa tai pasakojo regioninio parko direktoriaus pavaduotojas, per savo darbo metus matęs ir piktybiškų padegimų gamtoje, girdėjęs ir atvirų grasinimų: „vaikų turi, gyventi nori?“ Tačiau taip banditiškai besielgiančių iš parko lankytojų, jo nuomone, yra gal mažiau nei penki procentai, tačiau būna.

Šiame parke visada laukiami tikri gamtos bičiuliai, kultūrinio paveldo mėgėjai. Būna ir retesnių lankytojų. Rudenį prie Kurtuvėnų svirno startavo čia organizuotos rogainingo varžybos - orientavimasis bėgte arba su dviračiais, kuriose dalyvavo per 200 dalyvių iš Lietuvos ir Latvijos. Per šešias valandas jie įvairiose Kurtuvėnų regioninio parko vietose: pelkėse, salose, medžiuose ieškojo kontrolinių punktų, kuriuos rasti nebūna lengva.

Kurtuvėnų regioninio parko savitumas – puikios galimybės čia pakeliauti su žirgais. Tam sukurtos visos sąlygos – galima mokytis joti, išsiruošti į neilgą kelionę su žirgu po apylinkes, galima užsisakyti ir rimtą žygį per Žemaitiją, kurio metu reikės įveikti ilgus atstumus ir upes. Nuostabų jausmą bendrauti su gamta nuo žirgo išbandėme ir mes.

Kurtuvėnų regioniniame parke taip pat vyksta žirgų sporto renginiai. Šiemet atvirame Lietuvos ištvermės jojimo čempionate laimėjo Aurimas Kuncevičius su arabų veislės eržilu Bostonu, 80 kilometrų trasą  įveikę per 4 valandas ir 45 minutes, vidutiniu beveik 17 km / h greičiu. Kurtuvėnų žirgynas sukviečia moksleivius į sportines jojimo stovyklas, kuriose panorusieji atostogas praleisti gamtoje su žirgais gali gauti ne tik jojimo pamokas, bet ir dalyvauti varžybose, keliauti į žygius su žirgais, nakvojant kaimo turizmo sodyboje. Galima atvykti ir su savo žirgu.

Europos Komisijos remiamo EDEN projekto tikslas - pristatyti kelionių mėgėjams mažai žinomas patrauklias vietoves 27 ES šalyse bei šalyse kandidatėse. Lietuvos turizmo traukos vietovės rinkimai yra tarptautinio projekto EDEN dalis. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos paskelbė ir apdovanojo konkurso „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2011. Atstatyti ir turizmui pritaikyti statiniai“ nugalėtojus. Ketvirtaja vieta už universalumą ir turistinių veiklų kompleksiškumą buvo įvertintas Kurtuvėnų dvaras ir projekto teikėja Kurtuvėnų regioninio parko direkcija.

Kurtuvėnuose  susikerta du istoriniai keliai: vienas vedė iš Šiaulių į Žemaitijos gilumą, o kitas jungė Vilnių ir Rygą. Jau XIX a. pradžioje šioje kryžkelėjė  stovėjo du akmens mūro pastatai su uždaru kiemu, kuriuose buvo Rusijos Imperijos kariuomenės sandėliai. Šių pastatų atsiradimas siejamas su 1825 m prasidėjusia Ventos-Dubysos perkaso statyba. Žemaičių kanalu vadintą perkasą statė rusų kareiviai, Kurtuvėnuose buvo įkurdintas jėgerių pulko štabas, atidaryta plytų gamykla. Tačiau prasidėjus 1831 m. sukilimui, statyba žlugo. Šiandien viename pastatų veikia smuklė "Kryžkelė". Joje išlikę senieji balkiai, plytų grindys. Jaukioje smuklėje, iš anksto užsisakius, galima paragauti pagal senąjį dvaro receptą kepto, aluje išmarinuoto kumpio su medumi, obuoliais įdaryto karpio ir kitų retų valgių. Kas gali būti šauniau, po dienos praleistos balne ar keliaujant?

Kurtuvėnų dvaras – labai senas, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas 1498 m., kai bajoras Mikalojus Jaugėlavičius dovanojo bažnyčiai kaimą su 6 gyventojais, o dokumentuose save titulavo Kurtuvėnų tėvoniu. XVI a. pirmoje pusėje Kurtuvėnai atiteko LDK didikų Kęsgailų giminei. Vėliau dvarą  nusipirko Kražių vietininkas Stanislovas Skaševskis. Pirkdamas ir mainydamas žemes, jis savo valdas sutelkė aplink Kurtuvėnus. Dvaras dar kelis kartus keitė šeimininkus, liko beveik be gyvybės po maro epidemijos, smarkiai nukentėjo per karus su Švedija. XVIII a. pradžioje dvarą įsigijo Nagurskiai, kurių trys kartos Kurtuvėnus valdė visą amžių. Dvaro sodyboje buvo pastatytas medinių baroko stiliaus pastatų kompleksas: be rūmų, čia buvo oficinos, plytinė, magazinu vadintas sandėlys, iždinė, svirnas, kalvė, bravoras, palivarkas, tvartas, daržinė, žibintinė, šunidės, malūnas. Nagurskiai buvo ne tik turtingi, bet vieni pažangiausių  XVIII a. LDK žemvaldžių. Šeima dalyvavo 1794-ųjų sukilime. Karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Joną Nagurskį pavadino žmogumi, galinčiu pakelti Lietuvą į kovą su rusais. Kajetonas Nagurskis vienas pirmųjų Lietuvoje 1800 m.  testamentu suteikė laisvę baudžiauninkams. 1862 m. dvarą savo sūnui nupirko grafas Henrikas Pliateris. Beveik aštuonis dešimtmečius Kurtuvėnuose šeimininkavę Pliateriai modernizavo dvarą,  įkūrė didžiausią Lietuvoje žuvininkystės ūkį, dvaro sodyboje iškilo nauji rūmai, arklidės, oficina. Kurtuvėnų dvaras buvo ne tik krašto ekonomikos, bet ir kultūros centras. XX a. pradžioje Pliaterių vaikus mokė lietuvių demokratinės minties pradininkas Povilas Višinskis, pas jį lankydavosi rašytojai Jonas Biliūnas, Žemaitė, Šatrijos Ragana. Pro Kurtuvėnus ėjo knygnešių keliai. Nepriklausomoje Lietuvoje Pliaterių valdomas Kurtuvėnų dvaras buvo pripažintas pavyzdiniu ūkiu. 1940 m. sovietų valdžia paskutinįjį dvaro savininką ištrėmė į Sibirą, o sodybą nacionalizavo. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dvarą ėmėsi tvarkyti Kurtuvėnų regioninio parko administracija. Taip prasidėjo jo atgimimas. Atstatytoje oficinoje įsikūrė Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, dvaro arklidėse veikia Jojimo paslaugų centras. Architektūrinę-istorinę vertę turinti Kurtuvėnų dvaro sodyba yra įtraukta į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jos kompleksui priklauso parkas, oficina, svirnas, karvidė, arklidė, virtuvė, daržinė, rūsys ir du kumetynai. 2008 m. atkurta istorinė dvaro parko struktūra, tvora, rūmų terasa su baliustrada, sodininko namelis, tvenkiniai. Keliautojus įsikurti kviečia jaukus kempingas.

Svirnas buvo vienas seniausių medinių dvaro ūkinių pastatų Lietuvoje. Ilga jo istorija. Išsiskiria jis ir dydžiu: ilgis - 30 m, plotis - 13 m, aukštis 12 metrų, ir profesionalios baroko architektūros elementais. Pirmajame  aukšte įrengtas arkinis priesvirnis, o antrame - galerija. Svirną iš Karelijos pušies apie 1796 m. surentė Kurtuvėnų dvaro kumečiai, rąstus tvirtindami tik medinėmis vinimis. Du šimtmečius Kurtuvėnų svirne buvo ne tik grūdai laikomi, dvarininkai čia rengdavo teatro vaidinimus, į kuriuos atvykdavo  artistai net iš Italijos, bei pokylius. Svirnas atlaikė abu pasaulinius karus, nors fronto linijos ėjo greta, tačiau nyko. Unikalų statinį imtasi gelbėti tik 1996 metais, kai svirno šeimininke tapo Kurtuvėnų regioninio parko administracija. Deja, 2001-ųjų vasarą darbus nutraukė piktavalės rankos sukeltas gaisras, visiškai sunaikinęs unikalų statinį. Tik 2006-aisiais visuomenės pastangomis jis buvo atstatytas. Dabar Kurtuvėnų svirnas naudojamas bendruomenės ir krašto kultūros reikmėms: čia vyksta koncertai, parodos, konferencijos, vakaronės, Užgavėnių ubagų baliai, o vasarą veikia Kurtuvėnų regioninio parko lankytojų centras. Vėl gyva svirno teatrinė tradicija - kas dvejus metus rengiami Klojimo teatrų festivaliai.

Senovėje šioje Žemaitijos vietoje buvo žaidžiamas kroketas, šią dvarininkų tradiciją regioninio parko darbuotojai dabar atgaivino, įrengta kroketo aikštelė. Kroketo žaidimo principas - į komandas pasiskirstę žaidėjai muša medinius rutulius pro vartelius, kol įveikiami visi aikštelėje išdėlioti varteliai. Tai - demokratiškas žaidimas. Kroketo turnyrai gali būti organizuojami pagal įvairias taisykles, o vartelių skaičius pasirenkamas nuo 6 iki 12. Vienu metu aikštelėje žaidžia nuo 2 iki 6 komandų. Jeigu susirenka azartiški dalyviai, žaidimas būna spartesnis, jei norima daugiau pabendrauti, pasišnekučiuoti - lėtesnis.

Prie dvaro, už buvusios turgaus aikštės, į dangų kyla balti Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo  bažnyčios bokštai. 1792 m. užbaigtą jos statybą finansavo dvarininkas Jokūbas Nagurskis. Pagal  sumanymą didingas pastatas turėjo tapti ir jo antkapiniu paminklu, ką liudija Nagurskių giminės herbas virš įėjimo. Kurtuvėnų bažnyčia ir dvaro sodyba sudarė architektūrinį kompleksą, susietą baroko formomis bei kompozicija. Dvaro rūmų jau seniai nebėra, o bažnyčios išorė per amžius beveik nepasikeitė. Bažnyčios vidus nukentėjo per karus, tačiau svarbiausias jos interjero akcentas - penkių altorių bei sakyklos ansamblis išliko, kaip ir XVIII a.  nutapytas Šv. Jokūbo paveikslas. Dar  vienas seniausių bažnyčios vidaus akcentų - vargonai. Prieš dešimtmetį pastato didžiajame rūsyje rasta dvylika laidojimo kriptų. Vienoje iš jų palaidotas pats bažnyčios fundatorius, identifikuotas pagal kriptoje rastą Baltojo Erelio ordiną, kurį jis gavo už nuopelnus valstybei. Nusileidome į bažnyčios požemį, atkėlę sunkų dangtį grindyse. Čia ant kriptų dabar uždėti naujai padaryti akmeniniai uždengimai su iškaltais užrašais. Skliautuotų rūsių tamsiausios kertelės dvelkia paslaptimis.

Parko gamtos vertybės taip pat gausios. Girnikų kalnas tituluojamas aukščiausiu Šiaulių rajone. Jo dydis, forma, nedideli atstumai iki kitų piliakalnių skatina manyti, jog čia galėjusi būti alkavietė. Kasmet rugsėjo 21-ąją, minint 1236 m. Saulės mūšį, ant Girninkų šventkalnio uždegama Baltų vienybės ugnis, vyksta  laužų sąšauka su kitais Lietuvos piliakalniais. Dar XX a. pradžioje kalno priežiūra rūpinosi Kurtuvėnų dvarininkai Pliateriai: jų nurodymu, viršūnėje buvo įrengta aikštelė, pastatyti suoliukai, kad būtų galima grožėtis kraštovaizdžiu.

Regioninio parko vakarinėje dalyje esančiame Pustlaukio geomorfologiniame draustinyje saugomos retos reljefo formos - ledynmečio smegduobės. Įspūdingiausia iš jų yra Pustlaukio duobė - gilus lašo formos duburys, kurio šlaitų aukštis siekia 13 metrų. Putlaukio duobę vėlyvajame ledynmetyje išrausė nuo ledyno pakraščio stačiai krintantis ir sūkuriuotas vandens srautas.

Svilės šaltiniai - vieni įspūdingiausių Lietuvoje. Jie yra didžiausi pagal užimamą plotą ir treti pagal išmetamo požeminio vandens kiekį. 1,8 ha plote verda per šimtą šaltinio akių, iš kurių išteka neilgas  šaltavandenis Svilės upelis. Seniau verdenių būta dar daugiau ir didesnių, vanduo iš žemės išsiverždavo fontanais. Dėl melioracijos bei kitokios žmogaus veiklos didelė dalis versmėto ploto užpelkėjo. Šiandien šaltinio verdenių pulsas – lėtesnis, bet įspūdingas. Mums lankantis prie garsiųjų Svilės šaltinių vyko aplinkos tvarkymo darbai. Lankytojų patogumui prie vandens vedantis takas aptveriamas turėklais, atokvėpio aikštelėje statoma stoginė, įrengiami suolai, tualetas, patogumai neįgaliesiems. Projekte daug dėmesio skirta šaltinių apsaugai nuo nedrausmingų lankytojų - tvirtinami krantai, įrengiamos prevencinės priemonės, trukdančios  draudžiamose vietose važiuoti transportui. 

Parke kasmet apsilanko daug žmonių. Apie tai kalbėjo Kurtuvėnų regioninio parko direktoriaus pavaduotojas Darius Ramančionis. Masinio renginio organizatorius gauna parko lankymo taisykles ir įsipareigoja užtikrinti, kad jos bus vykdomos. Jei žinoma, kad atvyks daug žmonių, organizatorius turi išsinuomoti ir biotualetus. Savaime aišku, būtina sąlyga išsivežti šiukšles. Patys didžiausi renginiai buvo organizuoti prie Geluvos ežero: ten įsikurdavęs ištisas spalvingas palapinių miestelis, kuriame tilpdavę iki dviejų tūkstančių žmonių. Visada prašoma muzikos decibelais nepiktnaudžiauti, bent jau negroti į ežero pusę. D. Ramančionio žodžiais: „Nevežti miesto į mišką, į kaimą – universali taisyklė, kurios reikėtų laikytis regioniniame parke“. Šis principas tinka ir vienai dienai atkeliaujantiems, ir dėl namų statybų saugomose teritorijose. Kad miškas yra visų - nėra teisingas supratimas, gamta, visų pirma, yra paukštelių, visokių vabaliukų, žvėrių namai. Todėl reikėtų jaustis kaip svečiuose ir atitinkamai elgtis. Kalbai pasisukus apie amžinas šiukšlinimo problemas, nuomonė aiški: sugebėjai atsivežti, išsivežti tuščią tarą ir visa kita - dar lengviau. Tai sakoma jau mažiausiems mokinukams, atvykstantiems į ekskursiją po regioninį parką. Jiems pateikia pavyzdžių: ūdra, prarijo saldainių popieriukus ir nugaišo; apie atvejus, kai krenta stirna ar šernas, prariję stiklo duženų, paliudija medžiotojai; o močiutės jau nebegano karvių prie Svilės šaltinių, kad jos, rupšnodamos žolę, neprarytų kokios stiklo šukės. Vaikams pasako, kad žvėreliai neturi rankyčių viskam, kas blizga, kvepia maistu ar kitaip vilioja, išvynioti ir patikrinti, jiems neužtenka tiek proto, kad visada suprastų, kokį pavojų gali kelti žmonių palikti maisto likučiai. Tarp moksleivių vis būna toks, kuriam knieti įspirti skruzdėlyną ar kuo ilgesnį pagalį sugrūsti į užtiktą žvėrelio urvą. Kartą taip vaikai pakėlė širšes, ir vienas, ne toks vikrus, liko skaudžiai sugeltas.

Pagal regioninio parko lankytojų elgsenos taisykles, vandens telkiniuose draudžiama plaukioti vandens motociklais. Tačiau sulaikyti tokius pažeidėjus labai sunku, nors ne kartą buvo mėginta tai padaryti. Susiskambina mobiliuoju telefonu, įspėja vieni kitus, ir draugai paima kitame krante. Regioninio parko darbuotojai susiduria ir su brakonieriavimu. Būta atvejo, kai penki brakonieriai, pastebėti su valtimi be numerio, nešte nusitempė valtį į mišką, bet buvo sulaikyti. Žmonės paskambina ir praneša, kad kažkas naktį važinėja po laukus su visureigiu ir šviečia prožektoriumi, ieško žvėrių. Tokiu atveju pranešama ne tik gamtosaugos pareigūnams, bet ir  medžiotojams. Kitu atveju medžiotojai pasielgė pilietiškai ir, pamatę tamsyje šviesas, bei pastebėję atviras regioninio parko žirgyno duris, apsupo ir sulaikė metalo vagis. Dar viena negerovė – savo šeimininkų neprižiūrimi ir laisvai lakstantys agresyvūs šunys. Buvo atvejis, kai žygio su žirgais metu neprižiūrimas vilkšunis įkando ir raiteliui, ir žirgui. Su policija surašius aktą, šuns šeimininkas buvo nubaustas. Dviračių take keli palaidi šunys puldinėjo keliaujančius. Paaiškėjo, kad vietinei moteriškei juos paliko į užsienį išvažiavę anūkai, o ji negalėdavo jų suvaldyti. Surašius įspėjimą, moteris net verkė. Kelia nerimą ir kai kurių žmonių grobuoniškas požiūris į gamtos teikiamas gėrybes. Su grėbliais „renkamos“ voveraitės, komercijos tikslais, pilnais maišais, šienaujamos vaistažolės, bobučių iki vienos išskinamos pakalnutės pardavimui. Kodėl gajus požiūris į gamtą, kaip į grobį? Rado ežiuką – nešasi namo. O ką besakyti, kai net biologijos studentai praktikos metu ant palangių prisimerkė saugomų gegužraibių – lietuviškų orchidėjų... Vis dar aktuali problema - sportiniai ir keturračiai motociklai parke. Tai pasiturinčiųjų pomėgis, o jų vairuotojai dažnai į gamtą žiūri kaip į poligoną. Sakysim, jiems garbės reikalas užvažiuoti į Girininkų kalną. Nukenčia ne tik gamta. Kartą teko gelbėti dviratininką, kuris po susidūrimo miške gulėjo sulaužytais šonkauliais. Sniego motociklais žiemą iki 70 kilometrų per valandą greičiu miško takeliais lekiantys vairuotojai ne tik sukelia didžiulį triukšmą, bet taip pat kelia realų pavojų kitiems. Apie visa tai pasakojo regioninio parko direktoriaus pavaduotojas, per savo darbo metus matęs ir piktybiškų padegimų gamtoje, girdėjęs ir atvirų grasinimų: „vaikų turi, gyventi nori?“ Tačiau taip banditiškai besielgiančių iš parko lankytojų, jo nuomone, yra gal mažiau nei penki procentai, tačiau būna.

Šiame parke visada laukiami tikri gamtos bičiuliai, kultūrinio paveldo mėgėjai. Būna ir retesnių lankytojų. Rudenį prie Kurtuvėnų svirno startavo čia organizuotos rogainingo varžybos - orientavimasis bėgte arba su dviračiais, kuriose dalyvavo per 200 dalyvių iš Lietuvos ir Latvijos. Per šešias valandas jie įvairiose Kurtuvėnų regioninio parko vietose: pelkėse, salose, medžiuose ieškojo kontrolinių punktų, kuriuos rasti nebūna lengva.

Kurtuvėnų regioninio parko savitumas – puikios galimybės čia pakeliauti su žirgais. Tam sukurtos visos sąlygos – galima mokytis joti, išsiruošti į neilgą kelionę su žirgu po apylinkes, galima užsisakyti ir rimtą žygį per Žemaitiją, kurio metu reikės įveikti ilgus atstumus ir upes. Nuostabų jausmą bendrauti su gamta nuo žirgo išbandėme ir mes.

Kurtuvėnų regioniniame parke taip pat vyksta žirgų sporto renginiai. Šiemet atvirame Lietuvos ištvermės jojimo čempionate laimėjo Aurimas Kuncevičius su arabų veislės eržilu Bostonu, 80 kilometrų trasą  įveikę per 4 valandas ir 45 minutes, vidutiniu beveik 17 km / h greičiu. Kurtuvėnų žirgynas sukviečia moksleivius į sportines jojimo stovyklas, kuriose panorusieji atostogas praleisti gamtoje su žirgais gali gauti ne tik jojimo pamokas, bet ir dalyvauti varžybose, keliauti į žygius su žirgais, nakvojant kaimo turizmo sodyboje. Galima atvykti ir su savo žirgu.

Europos Komisijos remiamo EDEN projekto tikslas - pristatyti kelionių mėgėjams mažai žinomas patrauklias vietoves 27 ES šalyse bei šalyse kandidatėse. Lietuvos turizmo traukos vietovės rinkimai yra tarptautinio projekto EDEN dalis. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos paskelbė ir apdovanojo konkurso „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2011. Atstatyti ir turizmui pritaikyti statiniai“ nugalėtojus. Ketvirtaja vieta už universalumą ir turistinių veiklų kompleksiškumą buvo įvertintas Kurtuvėnų dvaras ir projekto teikėja Kurtuvėnų regioninio parko direkcija.

Kurtuvėnuose  susikerta du istoriniai keliai: vienas vedė iš Šiaulių į Žemaitijos gilumą, o kitas jungė Vilnių ir Rygą. Jau XIX a. pradžioje šioje kryžkelėjė  stovėjo du akmens mūro pastatai su uždaru kiemu, kuriuose buvo Rusijos Imperijos kariuomenės sandėliai. Šių pastatų atsiradimas siejamas su 1825 m prasidėjusia Ventos-Dubysos perkaso statyba. Žemaičių kanalu vadintą perkasą statė rusų kareiviai, Kurtuvėnuose buvo įkurdintas jėgerių pulko štabas, atidaryta plytų gamykla. Tačiau prasidėjus 1831 m. sukilimui, statyba žlugo. Šiandien viename pastatų veikia smuklė "Kryžkelė". Joje išlikę senieji balkiai, plytų grindys. Jaukioje smuklėje, iš anksto užsisakius, galima paragauti pagal senąjį dvaro receptą kepto, aluje išmarinuoto kumpio su medumi, obuoliais įdaryto karpio ir kitų retų valgių. Kas gali būti šauniau, po dienos praleistos balne ar keliaujant?

Linas Senkus

Keliautojo atmintinė - Kurtuvėnų regioninio parko lankymo taisyklės

Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos  regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.



A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: include(): Unable to allocate memory for pool.

Filename: core/Loader.php

Line Number: 683

Keliauk kitaip - visos teisės saugomos.
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų
teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa
"Keliaukime kitaip!" finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m.
Sanglaudos skatinimo veiksmų programą
Tel. +370 620 46510, el. p. info@keliaukkitaip.lt